Žodžių junginio, sudėlioto iš „greitasis“ ir „blogai“, mūsų leksikone nėra. Tuo dar kartą įsitikinome apsilankę „Nemuno žiedo“ trasoje su būriu iškylos bičiulių.
Sakoma, kad šiuolaikinę Vakarų civilizaciją lyg maras viduramžiais užgriuvo tikros aterosklerozės, infarkto ir artrito epidemijos. Narstydami pagrindines šių problemų priežastis medikai baksnoja į nemokėjimą tinkamai maitintis: pasiutusiu tempu gyvenantys miestelėnai dažnai kemša visokį šlamštą, užsigardžiuoja gruzdintomis bulvytėmis, traškučiais ir gazuotu gėrimu, kuriame ištirpdytas kalnas cukraus.
Mokslo žmonės byloja, kad sotieji riebalai ir cukrus sukelia pasitenkinimo jausmą. Pastarasis esą turįs panašumų į narkotikus, todėl nuolat greitąjį maistą ryjantys varguoliai ilgainiui tampa nuo šių įpročių priklausomi.
Deja, reikia prisipažinti, kad chroniškas laiko trūkumas kur kas dažniau, nei derėtų, per pietų pertraukėlę priverčia nusidėti ir elgtis kitaip, nei byloja virtuvės biblija. Dėl to kaskart jaučiuosi kaltas. Vis dėlto, nors žiniasklaidoje nuolat mirga pagraudenimų apie pragaištingą supramoninto kasdienio maisto poveikį, smegenų vingiuose klaidžiojo mintis, kad greitasis maistas gali būti teisingas. Reikia tik tinkamai jį paruošti.
Kiek palaužius galvą, kuo „TopGear” galėtų prisidėti prie šios problemos sprendimo, atėjo nušvitimas, kaip sąvokai „greitasis maistas” suteikti naują turinį. Pasikonsultavę su griliui skirtų vištienos produktų kūrėjais ir gamintojais iš Vilniaus paukštyno išsiaiškinome, kas valgant akimirksniu paruoštus pietus iš tiesų gali atsirūgti.
„Be abejonės, vienas greičiausiai paruošiamų patiekalų – dešrelės. Kepant jas ant grotelių kompaniją prie stalo galima kviesti jau po keleto minučių. Tačiau labai svarbu žinoti, kokių dešrelių negalima kepti ant žarijų ar atviros ugnies, – jų sudėtyje negali būti nitritinės druskos. Oficialioje maisto pramonės leksikoje šis produktas vadinamas „maisto priedu E250″, o tautosakoje – tiesiog salietra.
Savaime tai nėra blogas dalykas, nes nitritinė druska suteikia reikiamų skoninių savybių, apsaugo mėsą nuo gedimo ir padeda išlaikyti raudoną spalvą, tačiau taip apdoroti gaminiai aukštoje temperatūroje tampa kenksmingi. Vykstant tam tikroms cheminėms reakcijoms susidaro kancerogeninių junginių. Tačiau ši problema labai nesunkiai išsprendžiama. Tereikia atidžiau paskaitinėti informaciją ant pakuočių ir pasirinkti dešreles, specialiai sukurtas kepti kepsninėje, nes jų sudėtyje nėra nitritinės druskos”, – aiškino „Kauno grūdų” įmonių grupės, kuriai priklauso Vilniaus paukštynas, Marketingo tarnybos direktorius Artūras Skairys.
Atlikusi šiuos namų darbus ir apsirūpinusi „Premium” kepamųjų vištienos dešrelių rinkiniu, mūsų komanda ryžosi inventorizuoti žodžių junginio „greitasis maistas” turinį. Tam reikalui į pagalbą pasikvietėme dar porą pagalbininkų: jaunųjų Europos lenktynininkų elitui priklausantis kaunietis Jonas Gelžinis sutiko „Nemuno žiedo” trasoje pavairuoti greitajam maistui pagal „TopGear” receptūrą gaminti tinkamą pikapą, o ant grotelių keptų patiekalų virtuozas virtuvės šefas Ruslanas Bolgovas, neseniai atidaręs kulinarijos mokyklą „Ticket to the Kitchen”, sutiko pabūti improvizuotos mūsų virtuvės vyriausiuoju virėju. „VW Amarok” krovinių skyriuje pritvirtinome medinį europadėklą ir prie jo primontavome „Big Green Egg” kepsninę.
Užbėgant įvykiams už akių reikia pasakyti, kad pastarasis daiktas nustebino labiau, nei buvo galima tikėtis: pora saujų kietmedžio anglių kepsninėje su keraminiu įdėklu daugiau nei dvi valandas išlaikė beveik 200 laipsnių temperatūrą. Kai tik reikiamas karštis buvo pasiektas, mūsiškio eksperimento sekundantai davė startą: prarėžę pakuotę, dešreles suguldėme ant kepsninės grotelių ir šovėme į trasą.
Pirmieji ratai nebuvo patys greičiausi, tačiau leido padaryti keletą mažų atradimų, susijusių su automatiniu dešrelių vartymu posūkiuose veikiant išcentrinei jėgai ir kepsninės sklendžių valdymu. Mūsų pietūs ritinėjosi ant grotelių taip, kad apsukus trasą apetitiškai apskrusdavo iš visų pusių net nedarinėjant „Big Green Egg” dangčio. Reikėjo tik stebėti termometrą ir saugantis pernelyg didelės kaitros laiku praverti sklendes kepsninės viršuje ir apačioje.
Įrašas apie galutinius greitojo maisto eksperimento rezultatus neabejotinai papuoštų tiek nacionalinės virtuvės, tiek „TopGear” redakcijos pasiekimų kroniką: devynių žmonių komandai kepamosios vištienos dešrelės buvo iškeptos per 2:15 minutės – tiek prireikė J. Gelžinio vairuojamam pikapui apskrieti „Nemuno žiedo” trasą. Pietūs buvo įsibėgėję iki 137 km/val. greičio.
ŠEFO PATARIMAI
„Auksinio peilio” trofėjų virtuvės meistrų konkurse iškovojęs R. Bolgovas apie patiekalus, kepamus ant žarijų, neužsikirsdamas galėtų pasakoti visą dieną. Mūsų pasirinkimą – kepamąsias vištienos dešreles – jis pavadino teisingu, nes tai iš tiesų žaibiškai paruošiamas ir lengvai suvirškinamas maistas. Svarbu ant medžio anglies nepilti jokių degiųjų skysčių, nes jų kvapas neišvengiamai „praturtina” ir kepamų patiekalų skonių paletę. Be to, prieš kepant dešreles derėtų subadyti šakute – taip išvengsite staigmenų bandydami perkąsti jų apvalkalą.
