Įstatymo pakeitimais siūlyta griežtinti baudas už saugomų rūšių, laukinių gyvūnų žalojimą, saugomų rūšių, laukinių augalų ir grybų žalojimą, naikinimą ir jų naudojimą, prievolės atkurti mišką nevykdymą, invazinių rūšių naudojimą, nustatyti atsakomybę juridiniams asmenims, neteisėtai laikantiems laukinius gyvūnus; sugriežtinti atsakomybę už Žvejybos taisyklių pažeidimus.
Siūlyta didinti baudas 5 kartus, numatyta daugiau atvejų įrankių ar nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimui. Tokiems pažeidimams, susijusiems su brakonieriavimu, nustatyti skiriama daug laiko, kitų sąnaudų, tyrimo ir duomenų rinkimo įdirbio, tuo tarpu 30 eurų bauda nėra proporcinga nei siekiamam tikslui, nei pažeidimo pobūdžiui ar (dažnai) mastui, nei aplinkos apsaugos pareigūnų motyvacijai. Pakeitimais taip pat siekiama, kad už nelegalių žvejybos įrankių laikymą, bauda nebūtų mažesnė nei už nelegalių įrankių įsigijimą, nes pardavimo fakto įrodymas apsunkina atsakomybės pripažinimą, galima sakyti, kad pareigūnai mato, bet nieko negali padaryti.
Sugriežtinta ir atsakomybė už pažeidimus verslinėje žvejyboje, nes iki šiol mėgėjų taisyklėse numatyta atsakomybė buvo net griežtesnė, nei už pažeidimus žvejojat dideliu mastu, todėl už šiurkščius pažeidimus siūlyta konfiskuoti ir žvejų verslininkų žvejybos įrankius, kuriais padarytas nusižengimas.
Nurodoma, jog ligšiolinės baudos už pažeidimus, daromus žvejojant, buvo neveiksmingos, nes pareigūnai skyrė daug laiko ir sąnaudų, o galimybė paskirti adekvačią baudą ar konfiskuoti nelegalius įrankius buvo minimali.
Taip pat numatyta, kad nuo 2025 m. gegužės 1 d. Žemės gelmių registre neįregistruotų: geoterminių gręžinių sistemos, požeminio vandens gavybos gręžinio, angliavandenilių gręžinio naudojimas užtrauktų baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 900 iki 3000 eurų.
Pagal LR Seimo kanceliarijos inf.