Ką tik nuskambėjo Joninės, Jonų ir Janinų galvas padabinusios ąžuolų lapų vainikais. Nenumeskite šios simbolinės varduvių puošmenos į šiukšlyną. Ąžuolo lapais, žieve, šakų šluotele galite sustiprinti sveikatą.
Šventos girios ir šimtamečiai ąžuolai, kurių šakomis dievai iš dangaus nusileidžia į žemę, tebėra gyvi lietuvių genetinėje atmintyje, todėl dažnas ir dabar save tapatina su ąžuolu, medžiu, simbolizuojančiu aukščiausias dvasines ir fizines vertybes. Tradiciškai ąžuolas laikomas vyrišku, nors savo galiomis puikiai dalijasi ir su tvirtomis moterimis.
Ragana Dalia savo svetainėje teigia, kad ąžuolas energetiškai stiprina dvasią ir kūną, nuskaidrina protą, ramina, gerina kraujotaką, imunitetą. Ąžuoliniai karoliai gydo skydliaukę, trinkelės, laikomos ant kaklo duobutės ar širdies srityje, stiprina nervų sistemą, širdį.
Ąžuolo lapai išskiria fitoncidų – tokių medžiagų, kurios naikina kai kurias bakterijas ir virusus.
Ąžuolo žievė ir lapai pasižymi valančiomis, sutraukiančiomis ir puvimą stabdančiomis savybėmis. Nuoviras gydo opas, nudegimus, nušalimus, hemorojų, mažina niežėjimą, skalaujant gydomas gerklės uždegimas, stiprinamos dantenos, žievės milteliai stabdo kraujavimą iš nosies, gydo slogą.
Stipria ąžuolo lapų arbata, įpylus šiek tiek vyno, pridėjus truputį medaus, patariama skalauti gerklę, kai vargina dažni jos uždegimai, angina.
Pirtyje ąžuolo vantos gerai įkaitina kūną, malšina sąnarių ir raumenų skausmą, mažina kraujo spaudimą, padeda atsikratyti viršsvorio, valo ir stangrina odą. Antpilu skalaujami tamsūs plaukai, naikinamos pleiskanos.
Ąžuolas didina vyrų pajėgumą, lytinę energiją skatina ąžuolinė lova, o ką tik išsprogusių lapų arbata stiprina dvasią.
Pasak raganos Dalios, magiška šluotelė daroma Mėnulio pilnatyje iš ąžuolo šakų, kotas – iš lazdyno ir surišama beržu. Ja iš namų iššluojamos ligos ir kitos bėdos, taip pat, jei apsilanko netikęs žmogus, jam išėjus šluojama lauk, o norint ką susigrąžinti šluojama vidun.