Daugelio šiandienos vaikų laisvalaikis neįsivaizduojamas be planšetinio kompiuterio, mobilaus telefono ir televizoriaus. Vis tik tėvai gūžčioja pečiais, nes nežino, nuo kada galima mažyliui leisti pradėti jais naudotis, kad būtų padaryta kuo mažesnė žala jų regėjimui.
„Regos sutrikimams įtakos turi daug faktorių: paveldimumas, persirgtos infekcinės ligos, netaisyklinga mityba, vitaminų stoka, netaisyklinga sedėsena, netinkamas apšvietimas, sveikos gyvensenos įpročių nesilaikymas. Tarp jų ir besaikis ekranų vartojimas“, – sako „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Dovilė Gabrytė.
Televizorius ar planšetė?
Anot jos, dažniausiai vaikams pasitaikantis regos sutrikimas yra trumparegystė, kitaip vadinama miopija, kai vaikas gerai mato iš arti, tačiau blogiau į tolį. Tėvai turėtų atkreipti dėmesį į kai kuriuos vaikų siunčiamus signalus. „Žiūrėdamas televizorių vaikas stengiasi atsisėsti vis arčiau ekrano, žiūri pakreipęs galvą, varto knygas ar jas skaito prisitraukdamas kuo arčiau akių, skaitydamas veda pirštu tekstą, greitai pameta skaitymo vietą, į kažką žiūrint užsidengia vieną akį, dažniausiai tą su kuria blogiau mato, skundžiasi akių nuovargiu, galvos skausmu, trina akis. Pastebėjus šiuos požymius, derėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją“, – pastebi pašnekovė.
Visgi, pasak D. Gabrytės, didesnis akių baubas nei televizorius yra išmaniosios priemonės, kuriose vaizdas yra smulkesnis, greičiau juda ir keičiasi. „Pastarąsias priemones tėvai turėtų itin riboti, nes jos akis vargina labiau. Visus ekranus vartoti rekomenduojama tik nuo 3 metų ir ne anksčiau. Tokio amžiaus vaikas turi daryti kuo daugiau pertraukėlių. Vyresniems vaikams be pertraukos žiūrėti televizorių galima ne ilgiau kaip 1–1,5 valandos. Sėdėti turėtų bent 2,5 metrų atstumu nuo ekrano. Jeigu vaikas naudojosi kompiuteriu, tai televizorių leidžiama žiūrėti ne anksčiau kaip po 1–2 valandų“, – pataria šeimos gydytoja.
Žaidžiant kompiuterinius žaidimus planšete, kompiuteriu ar telefonu akys varginamos intensyviau, todėl rekomenduojama kas pusvalandį daryti 10–15 minučių pertraukėles, reikia neužmiršti mirksėti, kad akys natūraliai drėkintųsi. Pajutus nuovargį – daryti 1-2 minučių poilsio pertraukėles, nukreipiant žvilgsnį į tolį, tokiu būdu atsipalaiduoja akių raumenys. Pasak gydytojos, užkirsti kelią regos blogėjimui galima ir periodiškai lankantis pas gydytoją oftomologą.
Mėlynių ir morkų neužtenka
Įprasta manyti, kada morkų ir mėlynių valgymas padeda palaikyti normalų regėjimą. Bet ar tiesa? „Jei norite gero savo akims, turėtumėte suvalgyti kibirą mėlynių ir kokius 5 kilogramus morkų, kad gautumėte reikiamų medžiagų, darančių įtaką regėjimui. Dėl to kur kas paprasčiau vaikams vartoti maisto papildus, turinčius mėlynių ekstrakto“, – sako mažų kainų vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Ieva Sauserytė ir rekomenduoja rinktis preparatus, savo sudėtyje turinčius vitaminų A, E, D, seleno, cinklo, liuteino, žuvies taukų.
Dažniausiai pavargusiomis ir nusilpusiomis akimis skundžiasi mokyklinio amžiaus vaikai. Jei į vaistinę užsuka jaunesnių mažylių tėvai, „Camelia“ vaistininkė I. Sauserytė rekomenduoja nuolat profilaktiškai naudoti žuvies taukus ir vitaminą D. Jie ypač svarbūs net ir sveikiems vaikams, norint išsaugoti puikią regą.