Gyventojų, kuriems kas mėnesį lieka daugiau kaip 20 proc. pajamų, per 2 metus padaugėjo nuo 23 proc. 2022-aisiais iki 28 proc. šiemet. Beveik 6 proc. sutaupo daugiau nei pusę visų pajamų. Finansų ekspertai pataria santaupoms skirti 10-20 proc. atlyginimo. Tų, kuriems per mėnesį lieka mažiau nei 20 proc. pajamų, sumažėjo nuo 51 proc. 2022-aisiais m. iki 45 proc.
Tiesa, kad daliai visuomenės pinigų atsidėti vis dar nepavyksta, nors jų dalis per metus ir sumažėjo iki 22 proc. (2023 m. – 27 proc.).
Neišleistus pinigus gyventojai reguliariai taupo – tai darantys šiemet teigė 44 proc., kai 2023 m. taupė 38 proc. Daugumos lietuvių svarbiausias finansinis tikslas per ateinančius 12 mėnesių – taupymas nenumatytiems atvejams, šią sritį įvardijo 44 proc. Moterys (48 proc.) taupymui nenumatytiems atvejams teikia didesnį prioritetą nei vyrai (39 proc.). Vyrai (21 proc.), palyginti su moterimis (13 proc.), daugiau dėmesio skiria investavimui į pensiją, o moterys (17 proc.) dažniau nei vyrai (14 proc.) taupo svajonių pirkiniams, prabangiems daiktams.
Nors taupančiųjų daugėja, minkštą „finansinę pagalvę“ ilgesniam laikotarpiui vis dar turi retas lietuvis. Tik 13 proc. teigė, kad netekus pagrindinio pajamų šaltinio jų santaupų užtektų ilgiau nei metams. Tai daugiau nei 2023 m., kai tokių buvo 9 proc.
Tradiciškai patariama turėti bent pusmečio pajamas siekiančių atsargų, iš bėdos – 3 mėnesių atlyginimų. Tokias sumas turi daugiau apklaustųjų. Įsitikinusių, kad santaupų užtektų bent 6 mėnesiams yra 42 proc. Tai rodo santykinai stabilų, nors ir negerėjantį ilgalaikį finansinį atsparumą.
Pastebimai sumažėjo asmenų, kurie tikisi, kad jų santaupų užteks mažiau nei 3 mėnesiams – nuo 24 proc. 2022-aisiais iki 18 proc. 2024-aisiais. Bet pastebima tendencija, kad daugėja neturinčių finansinių atsargų, prieš 2 metus tokių buvo 13 proc., šiemet – 15 proc.
Pagal BNS inf.