Eidama 83-iuosius metus mirė Lietuvos edukologijos universiteto (buvusio Vilniaus pedagoginio instituto) absolventė poetė Aldona Sabonytė-Kazlauskienė.
Velionė gimė 1935 m. gruodžio 2 d., Švobiškių k., Alovės valščiuje, Alytaus apskr., valstiečių šeimoje. 1955 m. baigusi Alovės vidurinę mokyklą, tais pačiais metais įstojo į Vilniaus pedagoginį institutą, Lietuvių k. ir literatūros fakultetą. Jame tuo metu dirbo iškilios asmenybės, kaip antai, prof. Vincas Auryla (dėstė vaikų literatūrą), docentė Petronėlė Bernadišienė (akcentologiją), vyr. d. J.Cieška (antikinę literatūrą), vyr. d. Dovydas Judelevičius, vyr. d. Elžbieta Mikalauskaitė (fonetiką), doc. Marcelinas Ročka (literatūros teoriją), vyr.d. Aldona Vaitiekūnienė (lietuvių literatūrą), vyr. d. Zigmas Zinkevičius (dialektologiją) ir kt. Šių asmenybių poveikyje formavosi ir brendo būsimosios mokytojos ir poetės Aldonos Sabonytės asmenybė.
Baigusi studijas A.Sabonytė-Kazlauskienė 1960 m. rudenį pradėjo dirbti Rusnės kurčiųjų-nebylių mokykloje – internate (nuo 1966 m. – Rusnės pagalbinė mokykla-internatas). Penkerius metus buvo direktoriaus pavaduotoja auklėjamajam darbui. Kartu su mokyklos direktoriumi, taip pat Alovės vidurinės mokyklos 2-sios laidos abiturientu) Rapolu Rimašausku 1978 m. parašė „Lietuvių kalbos vadovėlį” 8 kl. (spec. mokykloms).
Aldona buvo gerbiama kolegų mokytojų, moksleivių ir jų tėvų. Ji buvo apdovanota „Švietimo žymūno” ženkleliu, įvairiais padėkos raštais, darbo veterano medaliu. Taip pat, Aldona buvo aktyvi saviveiklininkė, išsiskyrė melodingu balsu, dainavo Rusnės tremtinių ir moterų ansambliuose. Į užtarnautą poilsį Ji išėjo 1995 m., net 45-rius metus atidavusi Lietuvos mokyklai, bet ir toliau talkino pavaduodama koleges.
Sugrįžusi gyventi į tėviškę Dzūkiją, Aldona tęsė poetinę veiklą. Ji tapo Alytaus apskrities literatų klubo „Tėkmė” ir Lietuvos Nepriklausomų rašytojų sąjungos nare, išleido 12 poezijos knygų, trap jų – gerai žinomas „Balta akacijų šviesa” ir „Pražydo meilė klevuose”. Daug jos eilių spausdino Lietuvos savaitraščiai, sukurtiems tekstams buvo kuriamos melodijos, dainuojamos dainos. Pati Aldona dainavo Daugų moterų ansamblyje „Suvingio banga”, dalyvavo poezijos šventėse, susitikimuose mokyklose, skaitė savo eiles poezijos mylėtojams.
Reikšdami gilią užuojautą velionės artimiesiems ir kolegoms dėl netekties, tikime, kad poetės Aldonos Sabonytės-Kazlauskienės šviesus atminimas išliks artimųjų, bendražygių, jos buvusių moksleivių ir visų ją pažinojusiųjų atmintyje. Jos poetiškas žodis bus kelrodis jaunimui siekti dainos ir poezijos aukštumų, o mums – jos buvusiems kolegoms, priedermė tęsti pradėtus darbus ir perduoti juos ateities kartoms.
Lietuvos edukologijos universiteto Alumnų draugijos bendruomenė.
Rašyti atsakymą