„Šilutės naujienų“ Nr. 72 spausdinome straipsnį „Vandenėlio – kaip karo metais – pasisemti į šaltinį“. Straipsnyje rašėme apie nepavydėtiną Švėkšnos seniūnijos Inkaklių kaimo gyventojų buitį.
Jau nebe pirmus metus inkakliškiai neturi normalaus geriamojo vandens, nes iš čiaupų jų butuose tekančiame vandenyje labai daug geležies – jo kiekis normą viršija net keliasdešimt kartų.
Dėl tos priežasties inkakliškiai ir vasarą, ir žiemą, lyg karo metais, vandenėlio keliauja į toliau nei už kilometro trykštantį šaltinį.
Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai po šios informacijos paskelbimo paėmė šaltinio vandens mėginius. „Šilutės naujienas“ jie informavo, kad šaltinio vanduo pavojingesnis sveikatai, nei geležies pertekęs vandentiekio vanduo, – šaltinio vandenyje nustatytas didelis mikrobiologinis užterštumas.
Pasak vyr. specialistės Stasės Lidžiuvienės, šaltinio vandenyje rasta 11 žarninių enterokokų šimte mililitrų vandens, kai pagal higienos normą jų iš viso negali būti. Nitratų rasta 1,63 mg/l, o norma yra vos 0,5 mg/l. Geležies šaltinio mėginiuose rasta 540,1 mikrogramų litre, kai norma yra 200.
S.Lidžiuvienė įspėja, kad mikrobiologinis užterštumas žmogaus sveikatai yra pavojingesnis nei geležies perteklius. Pastarasis yra tik indikatorinis rodiklis, todėl žmogui sukelia tik nepatogumus, o neigiamo poveikio sveikatai nedaro. Nitratai yra ypač pavojingi vaikams ir seniems žmonėms, enterokokai gali sukelti rimtus virškinamojo trakto sutrikimus.
„Vandentiekio vanduo Inkakliuose tinkamesnis už šaltinio“, – konstatuoja S.Lidžiuvienė.
Belieka paklausti, iš kur dabar inkakliškiams gauti geriamojo vandens? Žmones ramina tik vandentiekininkų suteikta viltis, kad jau lapkričio pradžioje gyvenvietėje bus pastatytas vandens gerinimo įrenginys.