Gundantis pasiūlymas – milijardas dolerių už mylimąją! Trileris su pasakos elementais, o gal pasaka su trilerio elementais? Savotiškai šizofreniška, mistiška ir kriminaline pica kvepianti istorija, kuria, Šilutės kamerinio teatro Jaunimo studijos aktorių žodžiais tariant, sutiko būti apgauti žiūrovai ir pasidavė jų žaidimo taisyklėms.
Tai jauniesiems teatralams labai patinka. Šiemet jie pristatė jau antrąją premjerą – spektaklį pagal estų rašytojo, dramaturgo Jaan Tatte pjesę „Sankirta su pagrindiniu keliu, arba Pasaka apie auksinę žuvelę”.
Mafiozas valgantis picą
Anksčiau pastatytą spektaklį, kuriame vaidino garsūs vilniečiai aktoriai, šįkart režisierius Sergėjus Paciukas pritaikė Jaunimo studijos aktoriams. Pagal pjesės aplinkybes veikia jauni personažai, vyresnis tik Osvaldas, kurį vaidino scenos profesionalas Šilutės teatro aktorius Vytautas Bartuška.
Slėpdamasi nuo žvarbios nakties ir lietaus jaunuolių porelė Laura (Skirmantė Tutlytė) ir Rolandas (Žilvinas Žymančius) užsuka į miške aptiktą žvejo trobelę. Paprašytas priimti nakvynės, žvejys – menininkas Osvaldas sutinka priglausti tik merginą, kuri, pasirodo, yra jo svajonių moteris, netyčia pamatyta žurnale.
Istorija užsisuka: įtampa auga, emocijos verda, pakvimpa pinigais, smurtu ir tuštybe. Trobelės šeimininkas pasiūlo vaikinui sandėrį – milijardas dolerių už tai, kad šis atiduotų savo širdies damą jam. Žvejys paaiškino, kad pinigus įsigijo pagavęs auksinę žuvelę. Žmogus, kuris visą gyvenimą norėjo būti laimingas, gavęs progą to pareikalauti iš likimo, ištarė tik vieną frazę: „Noriu keturių milijardų dolerių”…
Simo Trijonio suvaidintas mafiozas į sceną įsiveržia godžiai kimšdamas picą. Ekspresyvus blogiukas nutraukia pamišėlišką maskaradą ir išsitraukęs pistoletą viską sudėlioja į vietas.
Ne tokia matoma spektaklyje buvo Elzė Šveikauskaitė. Ji reguliavo šviesas.
„Tikėti reikia vien stebuklais. Tikėti ir jų ilgėtis. Osvaldo meilė atėjo ir išėjo. Už pinigus nenusipirksi meilės”, – vienas per kitą spektaklio mintis komentavo aktoriai, tikindami, jog gyvenime pinigai jiems svarbūs ne tiek, kad parduotum tą, ką myli.
Su žiūrovais susijungia energijomis
Euforijos apimtų teatralų pirmieji įspūdžiai po premjeros – publika gerai reagavo į spektaklį. Aktoriai kalbėjo, jog pirmą kartą teko vaidinti taip arti žiūrovų, kai jie beveik alsuoja į nugarą. Ž.Žymančiaus manymu, vaidinant žiūrovams tiesiai po nosimi, publika norom nenorom patys įsitraukia į veiksmą. Taip aktoriai su jais susijungia energijomis.
Antrus metus veikiančios Jaunimo studijos kuratorius S.Paciukas jau ruošia dar vieną spektaklį su jaunaisiais teatro entuziastais, vadinamuoju pirmu kursu, kurį sudaro naujausi atėję aktoriai. Jis džiaugiasi jaunimo talentais.
Vardindamas išmoktus dalykus Ž.Žymančius sako, jog režisierius jiems padėjo suvokti skirtumą tarp teatro ir gyvenimo. Negalima nusileisti iki banalybės, buities, nes vaidinant esi būtyje. „Mes parodom tiesą, o žiūrovai ateina su kaukėm”, – teatro filosofiją papildo S.Tutlytė.
Dar vienas privalumas – teatras padeda išsilaisvinti. Nebelieka baimės, kai mokykloje tenka šnekėti prieš auditoriją. „Išmokome pagarbos, nes mums aiškinama, kad partneris scenoje yra Dievas. Komandiniame darbe, bendrame projekte į partnerį pradedi pagarbiau žiūrėti”, – patikina Simas.
Dabar dvyliktokė Šilutės pirmosios gimnazijos moksleivė Skirmantė svajoja studijuoti aktorystę. Juokaudama sako, kad gąsdinimai dėl neperspektyvios specialybės jos nebaugina – juk turi keturis milijardus iš abiejų vyrų ir jai viskas paprasta. Surimtėjusi priduria, jog vaidyba yra tai, kas jai iš tiesų labai įdomu, todėl ir studijuoti turėtų būti malonu.
Trečiokai vydūnietis Simas ir Šilutės pirmosios gimnazistas Žilvinas apie aktorystę nesvarsto būtent dėl tos pačios perspektyvų abejonės. „Materialistai!” – sušuko Skirmantė, išgirdusi kolegų atsakymą. „Tokie jau mes…” – atsiduso vaikinai.
