Lietuvoje populiarėjanti vestuvių tradicija vietoje gėlių jauniesiems skirti aukas nepasiturintiems atėjo ir į Šilutę. Prieš du mėnesius vestuves šventę Agnė ir Povilas Eriksonai gėlėms skirtus pinigus svečių prašė dėti į atskirus vokelius. Už surinktą sumą – daugiau kaip 300 Eur, jie prieš Kalėdas pradžiugino dvi mergaites, kurias augina močiutė: nupirko joms drabužių, šiltas striukes, žieminius batus, o gerų emocijų kupiną dieną užbaigė picerijoje. Dosniai prie dovanų mergaitėms prisidėjo ir Agnės mama Jolita.
„Džiaugiamės, kad svečiai mus suprato, o labiausiai džiaugiamės dėl to, kad radome, kam padėti“, – sako Agnė ir Povilas, vildamiesi, kad jų pavyzdys užkrės ir kitus jaunavedžius. Galbūt vestuves švenčiantys jaunieji pagalvos, kad vietoje gėlių galima padaryti gerą darbą, kuris nenuvys per savaitę.
Prašė nedovanoti gėlių
Agnė ir Povilas – abu policininkai, būtent dirbdami šį darbą jie ir susipažino. Agnė pasakojo, kad su Šilute nieko bendro anksčiau neturėjusi, gyvenusi ir augusi Šilalėje. Kai baigė studijas Kaune, ją paskyrė dirbti į Šilutę. Čia Agnė ir susipažino su Povilu, kuris užaugo Žemaičių Naumiestyje.
Kadangi į savo šventę jie kvietė daug žmonių – apie 70, jaunavedžiai iškart pagalvojo, kad už gėlėms skirtus pinigus jie galėtų padaryti gerą darbą. Juk įspūdingos gėlių puokštės yra gražu, tačiau šventinę vestuvių dieną jauniesiems svečių dovanotos gėlės tampa dar vienu papildomu rūpesčiu. Kyla klausimai, kas po ceremonijos ir šventės gėles surinks, kur nuveš, kur pamerks?..
Taigi kvietimuose į vestuves, Agnė ir Povilas parašė: „Kadangi gėlės yra laikinas džiaugsmas, o padarytas geras darbas, prie kurio galime prisidėti visi, išlieka ilgai“. Gėlėms skirtus pinigus svečių jaunieji paprašė dėti į atskirą vokelį ir pranešė, kad surinkti pinigai bus paaukoti nepasiturinčiai šeimai.
Agnė ir Povilas sako nė kiek nesigailėję, kad jų vestuvėse nebuvo nė vienos puokštės.
„Galbūt ir kitus įkvėps mūsų pavyzdys, gal ir kiti pagalvos, kam tos gėlės. Juk nieko nepraloši, tiesiog vieną dalyką pakeiti ir gauni naudą, kurią gali skirti kitiems žmonėms“, – įsitikinę jie.
Nupirko drabužių ir dovanų
Per vestuves svečiai sunešė 300 Eur, kurie būtų virtę gėlėmis. Artimųjų padedami, Agnė ir Povilas, kreipėsi į socialines darbuotojas, kurios pasiūlė paremti 9 ir 13 metų mergaites, kurias augina močiutė.
Taigi vieną dieną jie visi – Agnė, Povilas, mergaitės ir Eglė išvažiavo į Šilalę. Kaimyninį miestą jie pasirinko todėl, kad Agnės tėvai ten verčiasi smulkiuoju verslu – prekiauja vaikiškais rūbais. Agnės mama Jolita mielai sutiko drabužiams pritaikyti nuolaidą, o kitus pardavė tiesiog už savikainą.
„Drabužiams išleidome žymiai daugiau nei 300 Eur, nes prisidėjo mano tėvai. Į Šilalę ir važiavome būtent dėl šios priežasties, kad gautume kuo daugiau naudos“, – pasakojo jauna moteris.
Mergaitėms A. ir P. Eriksonai nupirko ne tik drabužių, paprastesnių ir puošnesnių, šiltų žieminių drabužių bei batų, bet ir po dovanėlę. Mažoji sesė gavo lėlę Barbę, o didžioji – vėrinį. Mergaitės labai vertino naujus pirkinius, džiaugėsi jais, dėkojo ir jų močiutė. Vėliau visi pietavo picerijoje.
Agnė ir Povilas prisimena, kad tą dieną jie jautėsi labai laimingi, o širdyse buvo be galo gera.
Jie džiaugiasi ir savo darbui pasišventusia socialine darbuotoja Egle, kuri į Šilalę važiavo laisvu metu, neskaičiavo savo laiko, derinosi prie jų.
Gerus darbus jaunieji galvoja daryti ir kitais metais. Anot jų, paaukoti 100 ar 150 Eur jiems nebūtų praradimas, o kažkam tai atneštų didžiulę naudą.
