Kovo 4 dieną Kaziukas (šv. Kazimiero diena) buvo visai pamirštas – visa Lietuva įsiliejo į masines Užgavėnių linksmybes. Tądien durų skambutis kiekvienam vis pranešdavo, kad dar keli svečiai ant slenksčio stovi: po namus klaidžiojo žydais, čigonais, įvairiais žvėrimis persirengę piliečiai ir kiekvienam, duris atidariusiam, tai ateitį pranašavo, tai blynų ir kavos prašė ar tiesiog pašokdinti troško.
Galiausiai viso Šilutės rajono persirengėliai, dieną siautę savo miesteliuose, sudeginę baisiausias ar kaip tik – pačias gražiausias Mores, miniomis suplaukė prie Šilutės kultūros ir pramogų centro.
Čia žmonės trypė, šoko, kiek tik jėgos turėjo – mat jie taip žiemą tikėjosi išvarysiantys. Ir vestuvių puota vietoje vyko, ir Kanapinio ir Lašininio kautynės, ir atsisveikinimas su neseniai per Lietuvą nuskambėjusiu Morių paradu, „palaidojant“ jas laužo liepsnose.
Po tokių kraštiečių linksmybių viena aišku – žiema baigėsi, laikas priimti pavasarį.
Blynais kvepiantis rytas
Antradienio rytas Šilutėje ir rajone prakvipo blynais. Iš spintų gilumos į dienos šviesą šeimininkės traukė ilgiausius sijonus, skaras, liemenes ir kitus šiai šventei tinkamus drabužius.
Dažyti lūpdažiais žandus, ryškinti akis prie veidrodžių lėkė ne tik moterys, bet ir vyrai, ir mažyliai. Kiti, kosmetikos privengę, žvėries ar kokios pabaisos kaukę užsidėjo. Blynų kalnai atsidūrė ant darželinukų, moksleivių ar bendradarbių stalo.
Šis sujudimas skelbė – atkeliavo Užgavėnės!
Šilutės lopšelio – daželio „Raudonkepuraitė“ mažylius aplankė šeimininkė Agota ir linksmoji čigonėlė. Su viešniomis rankomis susikibę raudonkepuriukai šoko aplink laužą, kuriame degė visų metų blogi darbeliai.
„Žibutėje“ mergaitės tapo tikromis šeimininkėmis – prieš einant linksmintis prie laužo, jos maišė blynų tešlą ir pačios kepė šiuos skanėstus.
Neatsiliko nuo mažųjų šilutiškių ir moksleiviai: prie kiekvienos mokyklos degė Morės, skambėjo „Žiema žiema, bėk iš kiemo!“.
Nuo Švėkšnos Morės kvepėjo visas miestelis
Nors Švėkšnoje, kaip ir visoje Lietuvoje, žiema neužsibuvusi, bet švėkšniškiai tradiciškai susibūrė į miestelio centrą ją dar kartą pagąsdinti.
Kaukėti ir be kaukių jie vaikštinėjo apie įspūdingo dydžio, nepaprastais apdarais išpuoštą miško gražuolę – Morę. Kiekvienas didžiavosi ir džiaugėsi, kad ir šį kartą Švėkšnos neįgaliųjų draugijos darbštuolės savo išmone visus nustebino.
„Visa aikštė kvepėjo verdamu šiupiniu ir kepamais blynais, kuriuos „raganų krauju“ pagardindamos, kepėjos susirinkusiuosius vaišino“, – įspūdžiais dalijasi V.Astrauskienė.
Smagiai sudalyvavę teatralizuotose žydelių vestuvėse, prisišokę, mišku kvepiančią Morę supleškino. Šventės organizatoriams – Žemaičių krašto etnokultūros centro kolektyvui, Švėkšnos neįgaliųjų draugijai ir seniūnijai nuoširdžiai padėkojo, kaukėtuosius apdovanojo.
Šiupiniu ir mieliniais sklindžiais užsigavėjo saugiškiai
Užsigavėti saugiškius jau trečią kartą kvietė Saugų bendruomenė „Saugų artuma“.
„O blynų skanumas, o šiupinio gardumas, o arbatos kvapnumas, liežuvį praryti galima!“, – praneša sužavėta Violeta Astrauskienė.
Muzikantai vietinius ir svečius į ratelį šokti kvietė, o Lašininis ragino į laužą negandas ir negerumus sumesti, kad pastariesiems sudegus, geresniu kiekvienas taptų.
Prisitriukšmavę ir visaip kitaip prisilinksminę, saugiškiai linksmi išsiskirstė laukdami pavasario žalumos.
Ventės ragas pirmas pakvipo Užgavėnių blynais
Ketvirtą kartą į Ventės ragą sukvietusi Užgavėnių pramogautojus, Ventės ir Šturmų bendruomenė šeštadienį sulaukė apie pusės tūkstančio linksmai nusiteikusių žmonių iš viso Šilutės rajono ir kitų kraštų.
Tradicinės šventės rengėjai – Ventės ir Šturmų bendruomenė , Kintų seniūnija bei Vydūno kultūros centras – pakiliai sutiko visus, kam įdomu aplankyti vėjų užgrūdintus šio pamario kampelio žmones ir sužinoti jų papročius, lūkesčius bei pajusti nuotaikas.
Gerai užsigavėti linkėjo šventės vedėjas, pamario linksmuolis ir puikus organizatorius ventiškis hidrobiologas Remigijus Rimkus. Šeimininkės čirškino blynus, persirengėliai kirkino publiką, muzikantai kėlė ūpą jaunam ir senam, jauni ir vyresnieji pasimėgavo įvairiose varžytuvėse.
Šilutiškiai dalyvavo ir vestuvėse, ir laidotuvėse
Prie Šilutės kultūros ir pramogų centro rinkosi minios žmonių. Juos persirengėliai triukšmingai kvietė dalyvauti ne tik vestuvėse, bet ir laidotuvėse.
Laidotuvėms paruoštos buvo nuo penktadienio prie Hugo Šojaus dvaro stovėjusios spalvingos Morės. Buvo bandyta kai kurias jų ir aukcione parduoti už šimtą pinigų – nesvarbu, ar litų, ar dolerių, ar centų, ar eurų.
Kad ir kaip renginio vedėjos – etnografės Indrė Skablauskaitė ir Vaida Galinskienė – vyrams siūlė nusipirkti šias gražuoles, tikindamos, kad joms nereikės drabužių pirkti, jos bus ramios, tylios. O jeigu namie 
moteris jau yra, tai Morė darže būtų vagis baidžiusi. Tačiau nė vieno pirkėjo neatsirado…
Iš 43 prie dvaro suneštų Morių kelios per Užgavėnes ir apdovanojimus pelnė: etniškiausią Morę pagamino UAB „Pas Adą“ kolektyvas, šiuolaikiškiausią – Švėkšnos specialioji mokykla, meistriškiausią – Pamario pradinės mokyklos mažyliai. Padėkos raštą gavo ir „Gintarėlio“ darželinukai – už mažųjų Morių chorą.
Apdovanotos, neišpirktos, didžiausiais iškilumais ir margiausiais drabužiais papuoštos Morės galiausiai buvo sustatytos į laužą ir pavirto pelenais. Liepsnomis pavirto ir blogosios dvasios, prie kurių šventės dalyviai galėjo išsakyti savo blogas mintis – jos sudegė kartu su dvasiomis.
Dėl pavasario atėjimo su persivalgiusiu Lašininiu kovojo Kanapinis. Vyrai traukė virvę, o mažieji skubėjo jiems padėti: kurie norėjo dar šiltai ant krosnies gulėti ir sniego sulaukti, lašinius valgyti, stojo Lašininio pusėn. Tačiau šių buvo ne tiek daug, tad virvę į save galiausiai patraukė Kanapinis su būriu mažųjų palydovų.
Tamsūs žiemos dūmai rūko ore, skambėjo muzika ir drebėjo žemė nuo vestuvininkų šokių. Renginio vedėjos ne tik linksmintis, bet ir „sočiai paėsti“ skatino – mat per Užgavėnes reikia valgyti net 12 kartų! Todėl ilgiausios eilės nusidriekė prie gardaus šiupinio vaišių.
Daugiau nuotraukų „Šilutės naujienų” Facebook albume
Projektas: „Prie Šyšos krantų: Tradicijos.”