Genijus ar vidutinybė? Karštakošis ar viskam abejingas? Darbštus ar mieguistas?
Mikroelementas jodas gali nulemti ne tik šias ar kitas charakterio savybes – jo stoka ar perteklius gali tapti sunkių skydliaukės ligų pradžia.
Lietuvos gyventojai patiria didelę riziką sirgti šiomis ligomis – mokslininkai nustatė, kad tik 40 procentų vaikų organizme yra pakankamai jodo.
Dėl suaktyvėjusios skydliaukės veiklos kai kurie žmonės tampa konfliktiški ir karštakošiai.
Drugelio formos liauka
Jodas – vienas iš 15 žmogaus organizmui būtiniausių mikroelementų.
90 procentų į organizmą patenkančio jodo kaupiasi skydliaukėje – tai kaklo priekyje esanti drugelio formos liauka.
Skydliaukė išskiria hormonus, kurie reguliuoja visas organizmo funkcijas. Šių hormonų gamybai reikalingas jodas, o kai šio mikroelemento trūksta, hormonų gamyba sutrinka.
Ilgai buvo klaidingai manoma, kad lietuviai, gyvendami prie Baltijos jūros, prisikvėpuoja pakankamai jodo. Tačiau ne oras yra pagrindinis jodo šaltinis, o maisto produktai.
94 procentus organizmui reikalingo jodo žmogus gauna valgydamas produktus, kuriuose šio mikroelemento yra pakankamai.
Per geriamąjį vandenį gaunama iki 4 procentų organizmui reikalingo jodo, o įkepiama tik iki 2 procentų.
Lemia net ir vaikų pažymius
Jautriausi jodo stokai – naujagimiai ir dar įsčiose augantis vaisius, visas naudingas medžiagas gaunantis iš motinos. Jeigu jai trūksta jodo, šio mikroelemento trūksta ir vaisiui.
Dėl jodo stokos gali įvykti persileidimas, vaikas gali gimti silpnaprotis, kurčnebylis, žvairas, gali susirgti struma, susilpnėti jo skydliaukės veikla.
Nuo jodo kiekio priklausys vaiko intelekto koeficientas. Mažai jodo gavusiems vaikams blogiau seksis mokytis, jiems bus sunku susikaupti, sukoncentruoti dėmesį.
Net įrodyta, kad jodo deficito regionuose gyvenančių žmonių intelekto koeficientas 15-20 procentų mažesnis nei kitų regionų gyventojų.
Viena iš brendimo problemų
Jodo stokai ne mažiau jautrūs ir maži vaikai bei bręstantys paaugliai, kuriems gali ne tik išsivystyti struma ar hipotirozė, bet ir protinio bei fizinio vystymosi sutrikimai.
Paauglystė – laikas, kai persiformuoja endokrininių liaukų veikla ir skydliaukė neretai padidėja. Neretai pakanka vienintelės priemonės – skirti pakankamą kiekį jodo, ir skundai išnyksta.
Atskiriami net ir plika akimi
Suaugusiems žmonėms net ir nedidelis jodo deficitas dažniausiai sukelia nuovargio jausmą, sumažėjusį darbingumą, padidėja jautrumas, nervingumas. Kai šio mikroelemento trūksta ilgai, skydliaukės veikla sutrinka. Ji gali sumažėti arba padidėti – nė vienu iš šių atvejų žmogus nesijaučia sveikas.
Pacientus, kuriuos kamuoja viena ar kita bėda, gydytojai atskiria iš pirmųjų jų žodžių.
Tie, kurių skydliaukės veikla yra suaktyvėjusi, paprastai yra konfliktiški, greiti, daug prakaituoja, bet nesugeba darbų padaryti iki galo, nes pritrūksta jėgų. Tokie žmonės neretai skundžiasi ir sutrikusiu širdies ritmu.
Kai skydliaukės veikla nepakankama, žmogus būna mieguistas, ramus, šaltas.
Natūralūs jodo šaltiniai
Kaip išvengti jodo stokos organizme?
Medikai pataria valgyti daug jūros produktų – menkių, plekšnių, jūros kopūstų, krevečių. Arba maisto produktų, praturtintų jodo.
Spręsdamos jodo stokos problemą, šalys pasirinko įvairius kelius. Vienose buvo joduojamas vanduo, kitose – duona. Pigiausias kelias – skatinti joduotos druskos vartojimą.
Renesanso epochos dailininkų darbuose Dievo Motina neretai vaizduojama turinti gūžį – išvešėjusią skydliaukę. Tuo metu toks kaklas buvo laikomas grožio etalonu.
Pirmosios žinios apie gūžį siekia dar senesnius laikus – Kinijoje dar 16 amžiuje iki Kristaus gimimo buvo nurodoma, kad kenčiantys nuo gūžio turėtų vartoti jūros kopūstus.
500 metų prieš Kristų Kinijos ir Japonijos gyventojams buvo įsakyta vartoti jūros kopūstus – ne tik dėl strumos, bet ir aterosklerozei, skorbutui gydyti.
Šiuolaikinės jodo stokos profilaktikos pradininku laikomas Davidas Marinas, kuris 1915 metais paskelbė, kad iš visų žinomų ligų gūžiui lengviausia užkirsti kelią – maždaug tuo metu Šveicarijoje skydliaukės ligų profilaktikai pradėta vartoti joduota druska.