Visgi dabar per Jonines dauguma tautiečių renkasi ramesnį laiko leidimą gamtoje su artimaisiais. Paskutiniu metu vis labiau ryškėja tendencija: per Jonines alkoholinius gėrimus pradėjo keisti nealkoholiniai, rodo lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ duomenys.
„Jeigu lygintume vidutinį birželio mėnesio prekių krepšelį su Joninėmis, per Jonines pirkėjų krepšelis išauga apie 20 proc. Pastaruosius metus ši tendencija nesikeičia. Joninių krepšelio dydžiui dažnai įtakos turi ir šventės laikas, pavyzdžiui, jei Joninės sutampa su savaitgaliu arba tampa ilguoju savaitgaliu, krepšelis išauga“, – dalijasi „Maximos“ komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė Ernesta Dapkienė.
Labai senas paprotys per Jonines spėti orą. Sakoma taip: jei Joninių nakties dangus žvaigždėmis nusėtas, tai Kalėdos bus šaltos ir snieguotos. Jei Joninių naktis debesuota, Kalėdos bus lietingos. O jei per Jonines lis, tai per Kalėdas pustys. Ugnis per Jonines – vienas iš svarbiausių atributų. Manoma, kad ji sunaikina visas blogybes. Štai kodėl laužus reikia krauti ant aukščiausių kalnų, – kuo aukštesnis kalnas, tuo geriau Joninių laužo šviesa apšviečia, apsaugo nuo ligų, nelaimių ir blogos akies. Kai laužas beveik sudega, reikia per jį šokti. Jei mergina ir vaikinas šoks kartu, vadinasi, jie susituoks.
Pinti vainikus ir rinkti vaistažoles per Jonines anuomet buvo merginų darbas. Pagal seną paprotį pindamos vainikus jos negalėdavusios kalbėti. Nupynusios vainiką merginos kišdavo jį po pagalve, tikėdamos, kad jis padės sapne pamatyti jaunikį. Prieš vidurnaktį savo vainikus jos leisdavo į upę. Jei du vainikai plaukdami susiglaus, vadinasi, mergina suras porą, jei išsiskirs – tai su mylimuoju teks atsisveikinti.
Šventės kulminacija – paparčio žiedo paieškos. Stebuklingas paparčio žiedas – laimės, sėkmės ir ilgo gyvenimo simbolis.
Pastaraisiais metais įpročiai atsinaujino
O štai pastaruoju metu tautiečiai Jonines švenčia kepdami patiekalus ant griliaus, rinkdamiesi vasariškus užkandžius bei alkoholinius gėrimus pakeisdami nealkoholiniais.
„2017-2019 m. klientai mūsų parduotuvėse per Jonines, birželio 23-24 dienomis, daugiausia pirko vandens, vaisvandenių, šviesaus alaus, ledų, pieno ir pieno gėrimų, traškučių, arbūzų, bandelių, varškės produktus bei sūrių. Iš šviežios mėsos per šį laikotarpį populiariausia būna kiauliena ir vištiena“, – dalijasi E. Dapkienė.
Mėsos pardavimai birželio 23-24 dienomis vidutiniškai išauga 12 proc., keptos duonos – 68 proc. Analizuojant pastarųjų trijų metų Joninių pardavimų tendencijas pastebima, kad nuolat auga užkandžių, prieskoninių daržovių, arbūzų, pieno produktų, veganiškų maisto produktų, kūginių ledų pardavimai.
Kalbant apie alkoholio pardavimus, per Jonines pastaruosius trejus metus stebima mažėjimo tendencija. Priešingai nei gėrimų su pašalintu alkoholiu, kurių pardavimai nuolat auga. Nealkoholinio alaus pardavimai Joninių dienomis 2018 m. didėjo 39 proc., o 2019 m. – 61 proc. Nealkoholinio sidro pardavimai užpernai išaugo 81 proc., o pernai – beveik du kartus (95 proc.).
„Savo klientams visada siekiame pasiūlyti geras kainas, artėjant šventėms aktualių prekių galima įsigyti ir su nuolaidomis. Šiuo metu parduotuvėse vykdoma kampaniją „Išvien dėl Lietuvos“ – kartu su Lietuvos gamintojais 15 proc. sumažinome net 800 prekių reguliarias kainas. Tarp jų ir lietuviškos šviežios mėsos, pieno produktų ir duonos gaminių, kurie yra itin paklausūs per Jonines“, – priduria E. Dapkienė, „Maximos“ komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė.
