Greit prabėgo metai ir štai jau jubiliejinį – 10-tąjį kartą – „Šilutės naujienos“ sukvietė kultūros žmones ir jiems prijaučiančius tradiciškai atverti praėjusiais metais sukrautą „Dvasios turtų skrynią“. Tai išties buvo vienas gražiausių laikraščio 10-mečiui skirtų renginių.
Renginio vedėjos, Savivaldybės Kultūros skyriaus vadovės Vilmos Griškevičienės žodžiais tariant, į savotiškų „Oskarų“ įteikimo ceremoniją suvažiavo visi tie, kas perfrazuojant poeto Justino Marcinkevičiaus žodžius, „gyvena dėl ko nors kito…“
Prie įspūdingos 2013-ųjų „Dvasios turtų skrynios“ turinio prisidėjo rajono kultūros centrų, bibliotekų darbuotojai, bendruomenių ir muziejų atstovai, pedagogai, net policijos pareigūnai. Visi jie visiems mums dovanojo tiek naujų idėjų ir įsimintinų renginių, kad iš jų atrinkti „pačius pačiausius“ ir surikiuoti pagal svarbą buvo beveik neįmanomas uždavinys.
O tiems, kurių veikla 2013-aisiais buvo išskirtinė, tądien atiteko padėkos raštai, gėlės ir „Šilutės naujienų“ prenumerata.
Linkėta, kad būtų ką vertinti
Kultūros skyriaus vedėja V.Griškevičienė pirmiausia priminė kuo praėjusieji metai buvo išskirtiniai – tai buvo Tarmių ir Klaipėdos krašto prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos jubiliejaus metai. Tad ir skambėjo visuose rajono kampeliuose šios datos.
Simbolinė „Dvasios turtų skrynia“ – kaip tik ir yra galimybė tuos kultūros turtus, kartais net neįtikėtinus darbus, sudėti krūvon, dar kartą juos prisiminti ir apžvelgti, padėkoti originaliausių idėjų autoriams. O tie autoriai – kartais profesionalai, kultūros vagas ariantys jau nebe pirmą dešimtmetį, o kartais visai jauni, tik tik pasirinktoje vagoje kojas apšilę žmonės.
„Dėliodami jūsų sukurtus dvasios turtus, kasmet stebimės, žavimės ir džiaugiamės“, – kreipdamasi į susirinkusiuosius ir dėkodama jiems sakė „Šilutės naujienų“ redaktorė Skirmantė Galvydė.
Įteikti padėkos raštus paprašyti renginio partnerės – Savivaldybės – atstovai – mero pavaduotojas Virgilijus Pozingis ir administracijos direktorius Tomas Budrikis.
V.Pozingis pastebėjo, kad „Šilutės naujienos“ yra nuolatinis visų rajono renginių dalyvis ir vertintojas, todėl gali tarti svarų žodį pastebint gerąsias ir blogąsias jų puses ir renkant geriausius iš geriausių.
V.Pozingis dėkojo visiems, kas savo iniciatyvas atveria plačiajai visuomenei, ir išreiškė viltį, kad ir antrą dešimtmetį pradėjusios „Šilutės naujienos“ nesustos ir toliau tęs gražų darbą, o kultūros darbuotojai ir bendruomenės dirbs taip, kad būtų ką vertinti.
Kultūrai dirbo net policija
Ypač įspūdingai per rajoną nuvilnijo Klaipėdos krašto atgavimo 90-mečio jubiliejui skirti akcentai.
Mintis vienu metu visose rajono bibliotekose prie degančių žvakių surengti „Šviesos skaitymus“, skirtus minėtam jubiliejui, kilo išradingiesiems bibliotekininkams, vadovaujamiems Dalios Užpelkienės.
Už dvasingą bendrystę dėkota Šilutės evangelikų liuteronų parapijai ir jos kunigui Remigijui Šemekliui. Ši parapija pernai šventė savo 100 metų įkūrimo jubiliejų ir ta proga viso rajono bendruomenei irgi dovanojo daug išskirtinių kultūrinių renginių.
Anot V.Griškevičienės, mums, pamariškiams, niekad nebuvo atėję į galvą, kad sostinėje kas nors ims svarstyti, būti ar nebūti Mažosios Lietuvos vardui. Tačiau kai kilo pavojus šiam pavadinimui bendraminčius iš visos Lietuvos sutelkė ir reikšmingą specialistų konferenciją surengė Šilutės kraštotyros draugija. Už Mažosios Lietuvos vardo apgynimą padėkota draugijos narėms Reginai Meškauskienei ir Jūratei Pancerovai.
Magiška ir įspūdinga pavadinta Klaipėdos krašto atgavimo metų atidarymo šventė, o tiek žmonių, kiek tądien buvo Šilutės KPC, šie namai, anot V.Griškevičienės, dar nebuvo regėję. Skambus ačiū už tai tartas Gražvydui ir Judrei Railoms, kurių indėlis didžiąja dalimi lėmė šio renginio sėkmę – tai jie suorganizavo penkių orkestrų, simbolizuojančių 5 Lietuvos regionus koncertą.
Keisti dalykai tądien dėjosi ir rajono kelyje nuo Usėnų iki Juknaičių, kur net prasižengimų nepadariusius vairuotojus stabdė policijos pareigūnai – ne baudė, o su akcijos organizatoriais – Salos etnokultūros ir informacijos centro darbuotojais, moksleiviais – sveikino vairuotojus Klaipėdos krašto susijungimo su Lietuva jubiliejaus proga, įteikė jiems knygų skirtukus. Už puikiai įgyvendintą pilietinę akciją padėkota Tauragės AVPK Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnams ir Salos etnokultūros ir informacijos centro kolektyvui.
Tarmių metų akcentai
Rajone netrūko Tarmių metams skirtų akcentų. „Džiugu, kad antroji filmo „Vėliju jum gerą giliukį, didelį stukį“ dalis leido visai Lietuvai geriau pažinti šio regiono išskirtinumą“, – sakė V.Griškevičienė. Už tai padėkota filmo kūrimą koordinavusiai Šilutės KPC režisierei Daliai Babaliauskienei.
O vieną dieną mūsų rajono mažas kaimelis Bikavėnai tapo Lietuvos kultūros sostine, nes čia susibūrė respublikinio festivalio „Pažinsi tautosaką – atrasi save“ dalyviai. Už galimybę išgirsti ir pajusti visų šalies regionų tarmių grožį dėkota Bikavėnų Senųjų kaimo tradicijų kultūros centro darbuotojams ir direktorei Marytei Matevičienei.
Šilutiškiai jau seniai gėrėdavosi kitų regionų tarmių žodynais ir, anot V.Griškevičienės, svarstydavo: „Ar mes kada nors išdrįsime?..“ Ir štai išdrįsome – „šventą darbą“ atliko F.Bajoraičio viešosios bibliotekos ir bendruomenės „Saugų artuma“ nariai, parengę spaudai lietuvininkų tarmės žodynėlį. Tai jiems visi turime dėkoti už tai, kad išsaugosime įstabią tarmę, kuria šiendien bekalba jau tik 104 žmonės.
Nesuprantančių kam to reikia, buvo ir tuomet, kai Šilutės muziejus pradėjo organizuoti Lietuvininkų tarmės mokyklėles. Kad reikia, parodė laikas, nes tą mokyklėlę baigė kelios dešimtys žmonių. Už šį ypatingą darbą pagerbta mokyklėlės vadovė, muziejaus etnografė Indrė Skablauskaitė.
Metų renginys
Iš visos Lietuvos žiūrovai pernai važiavo pamatyti vieną įspūdingiausių mūsų rajono renginių – Švėkšnoje antrą kartą surengtą akciją „Mes už šviesą“. Švėkšna, anot V.Griškevičienės, vis stebina, garsina ir vis randa naujus akcentus.
Kitąmet švėkšniškiams reikės spręsti sunkų rebusą, kaip sutalpinti visus norinčius atvykti į šią šventę.
Padėkos raštą atsiėmęs šviesos akcijos sumanytojas, Švėkšnos pedagogas Vytautas Didžiūnas pasidžiaugė, kad ir paprasta idėja gali suburti bendruomenę, kad ir bedidelių pinigų galima padaryti didelę šventę. Dar itin svarbu, kad tos šventės kūrėjais tampa visi jos dalyviai.
Minios žmonių pernai aplankė pagal projektą „Craftland“ Šilutės miesto šventės metu surengtą Amatų mugę. Visi lankytojai namo parsinešė gražių įspūdžių ir naujų idėjų. Už išskirtinio renginio organizavimą padėkota Šilutės muziejaus etnografei I.Skablauskaitei ir Kultūros ir pramogų centro kolektyvui.
Visi žino, kad mūšiai ir kautynės – nieko gero, bet pernai Šilutės bibliotekininkų sumanyti „Protų mūšiai“ turėjo pozityvų efektą: jie sutelkė intelektualiąją bendruomenę smagiai pasivaržyti visokiausių lygių žinių turnyruose – pradinukų, vyresnių moksleivių, profesinių mokyklų, krašto istorijos, Europos Sąjungos, teisėtvarkos ir kitų sričių žinovų. Šis itin intelektualus ir išradingas bibliotekininkų renginių ciklas pripažintas reikšmingiausiu renginiu.
Naujos idėjos
Mūsų krašto kultūros bendruomenė, pasak V.Griškevičienės, jau seniai džiaugiasi kaimynų, kurie turi galimybes atsinaujinti savo kultūros namus, sėkme. Šilutės kultūros ir pramogų centras, vadovaujamas J.Pancerovos, kol tik kuria tokius planus, todėl pernai suorganizavo VGTU architektų stovyklą „Klaipėdos krašto kultūriniai surinkimai. Architektų pleneras“. O susirinkusieji trečiadienį jau galėjo pasidžiaugti ir rezultatais – KPC eksponuojama siūlymų, kaip atnaujinti šiuos namus, paroda.
Kultūros centras dar apdovanotas už parengtą trimetį projektą „Vėtrungių kelias“, kursiantį naujus pramoginius kultūrinio turizmo maršrutus ir kultūros renginių tinklą aplink Kuršių marias ir Baltijos jūrą.
Vestuvių muzikantų šventė – to rajone irgi dar nebuvo, o pernai į tokį renginį sukvietė švėkšniškis iniciatorius Vytautas Raibys. Ilgametis muzikantas prisipažino, jog sulaukęs laikraščio darbuotojų skambučio – kvietimo į kultūros darbuotojų apdovanojimus, tądien krosnies jau nebekūrė – ir taip buvę pakankamai karšta… Kultūros darbuotojų pagerbimo renginį švėkšniškis pavadino „gerumo pinigais“ ir neslėpė, kad yra „žiauriai gera, kai tave pastebi“. O vestuvinė muzika, anot jo, toks dalykas, kuris gyvavo ir prieš 50, ir prieš 100, ir net prieš 1000 metų, tad jį reikėtų priskirti tautiniam paveldui – kaip cepelinus ir vyną…
Už naujų kūrybinių pojūčių dovaną kintiškiams surengtoje Rudens lygiadienio šventėje pagerbti Audra, Arlandas ir Laurynas Juodeškos bei šventei subtilumo suteikę ir tuo visą kultūrinę bendruomenę praturtinę Kintų vydūno kultūros centro darbuotojai, vadovaujami Ritos Tarvydienės.
Bendruomenių iniciatyvos
Pagarba seniesiems vietos gyventojams ir retai skambančiai šišioniškių šnektai išsiskyrė pernykštė Vilkyčių bendruomenės „Veiviržo slėnis“ surengta Kraštiečių šventė. Už tai apdovanotiems vilkytiškiams linkėta tęsti tokias kultūrines tradicijas.
Seniai žinomas ir bikavėniškių bendruomenės, kuriai vadovauja M.Matevičienė, narių iniciatyvumas. Šįkart jie pagerbti už didžiulį nuveiktą darbą saugant kultūrinį paveldą – vietos koplyčią.
Pagarbos vertą darbą pradėjo ir usėniškiai – bibliotekininkė Onutė Miliauskienė, kuriai talkina bendramintis Richard Lolat bei Klaipėdos universiteto mokslininkai. „Daug žmonių jau išėjo amžinybėn, bet pagarba jiems turi išlikti. Tegu jūsų idėja bus pavyzdys kitoms seniūnijoms“, – linkėjo V.Griškevičienė šiem kraštotyrininkams, kurie profesionaliai užfiksavo visų 27 seniūnijoje esančių senųjų kapinaičių būklę.
Nuolat girdime apie naujas idėjas Švėkšnos krašte: Duonos, Grybavimo šventės, autentiškomis apeigomis išgarsėjusios Joninės, didžiausia Lietuvoje verba, gėlių kilimai – tai vis, anot V.Griškevičienės, „jėginės“ iniciatyvos, kurių imasi šio krašto neįgalieji. Pagarba už tai išreikšta nepailstančiai jų vadovei Ingritai Riterienei.
Kultūros darbuotojai dėkojo redakcijai
Žodį kolegoms – „kultūros bitelėms“ tarusi B.Servienė linkėjo ir toliau ieškoti naujovių ir nešti tą „kultūros žvaigždelę“. O „Šilutės naujienų“ kolektyvo prašė ir toliau burti kultūrininkus, neatsisakyti jų pagerbimo renginio, „nes jis uždega“.
„Būtų gaila, jei ta kraitė užsidarytų, mes visi būtume tik skurdesni, tad žygiuokite pirmyn, mums reikia to ryšio ir galimybės pažiūrėti vieni kitiems į akis“, – sakė D.Užpelkienė.
Visiems renginių dalyviams dėkojo J.Pancerova, „Šilutės naujienoms“ kultūros darbuotojų vardu įteikusi simbolinę skrynelę.
V.Griškevičienė irgi dėkojo redakcijai už prasmingą darbą, o kultūros barų atstovus ragino nepamiršti, jog 2014-ieji – šio krašto dainiaus Kristijono Donelaičio jubiliejaus metai. Tad šis vardas mūsų krašte turės dar ryškiau suskambėti, vadinasi, ir mes visi turėsime dar labiau susitelkti.
Daugiau nuotraukų rasite fotogalerijoje:
Projektas: „Prie Šyšos krantų: Tradicijos.”