Įprasminti kaimo ūkininko ir jo šeimos darbą, parodyti, kiek daug nuo jo priklauso visų mūsų sveika gyvensena – tokius tikslus sau išsikėlę Juknaičių kaimo bendruomenės nariai neseniai visos plačios apylinkės ir kelių aplinkinių seniūnijų žmonėms pristatė savo darbo produktą – knygelę „Kokybė kaimui: sveiko maisto laboratorija. Šeimos ūkis“.
Knygelė – tikras trijų dešimčių pažangiausių ir darbščiausių kelių seniūnijų ūkininkų šeimų pristatymas. Jie dalijasi savo sėkmės paslaptimis, patarimais, kaip nenuleisti rankų netikėtose ir išties sunkiose situacijose.
Beje, knygelėje nerasite aprašytų verkiančių ar dejuojančių ūkininkų, todėl leidinys – tikras lobis tiems, kas ieško informacijos ir patarimų, kaip žengti pirmyn.
Knygelė – pirmas žingsnis į svajonę
Juknaitiškių išleista knygelė – prieš porą metų sumanyto tęstinio projekto „Kokybė kaimui: sveiko maisto laboratorija“ antroji dalis. Iš viso projektui įgyvendinti juknaitiškiai gavo 51 tūkstantį litų. Knygelės leidyba atsiėjo 9000 litų.
Projekto iniciatorė Rimutė Pilipavičienė pasakoja, jog pirmajame etape buvo sumanyta paskatinti apylinkės ūkininkų šeimas protingai, panaudojant naujausius mokslo pasiekimus, tvarkyti savo ūkį. Tuomet buvo atlikti pusantro tūkstančio hektarų Juknaičių seniūnijos ūkininkų sklypų dirvožemio kokybės tyrimai ir visiems sklypams, atsižvelgiant į tai, kokios žemės ūkio kultūros juose bus auginamos, parengti tręšimo planai.
Tiriant dirvožemį buvo remtasi mokslininkų, tyrimo institutų ir vietos specialistų sukauptomis žiniomis. Juknaitiškiams talkino ir Pašyšių kaimo bendruomenės nariai.
„Siekėme parodyti ūkininkams, kad tai, ką jie daro, kaip augina maisto produktus, kokie jie patenka ant mūsų stalo, – svarbu ir rūpi visiems“, – sako R.Pilipavičienė.
Anot jos, pastebėtas įdomus dėsningumas: pasirodo, vien Juknaičių seniūnijoje dirba apie 100 ūkininkų ir jie augina absoliučiai viską, ką šiandien dedame ant stalo. Na, išskyrus žuvį, tačiau ir jos įsigyti – ne problema: Rusnė juk ranka pasiekiama…
Todėl siekiama dar vieno tikslo, kuris galbūt kada nors taps realybe: pasiekti, kad ant vietinių gyventojų stalo gultų išskirtinai – apie 90 proc. – savo apylinkėse pagaminti maisto produktai, t.y., proporcijos būtų visiškai atvirkščios dabar esančioms.
Tad knygelė, kurioje sudėti pažangiausių vietos ūkininkų pastebėjimai, tapo pirmuoju žingsneliu į tą tolimąją juknaitiškių svajonę.
Sudėtos specialistų žinios
Įgyvendinant antrąjį projekto etapą talkon pasikviesti partneriai – Pašyšių kaimo ir Usėnų seniūnijos bendruomenės, Šylių kaimo bendruomenė „Švylys“ ir „Tenenio“ bendruomene pasivadinę gardamiškiai.
Mat šios bendruomenės, būdamos Lietuvos kaimo tinklo narės, prisiėmė pareigą rūpintis ūkininkavimo seniūnijose kokybės perspektyva.
Tam buvo inicijuota kaimo ūkių stiprinimo priemonių, veiksmų, vykdomų ir numatomų veiklų aptarimai, į kuriuos buvo kviestos ūkininkų šeimos, žemės ūkio ir sveikatos mokslų atstovai, jauni rajono specialistai.
200 egzempliorių tiražu išleistoje 97 puslapių knygelėje sudėta projekto globėjų – Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto dėstytojų ir Žemės ūkio ministerijos specialistų patarimai. Skaitytojai joje ras ir mūsų rajono agronomų, augalų veislių tyrimo, miškininkystės specialistų, veterinarijos gydytojų patirties.
Taip pat knygelėje gausu ir 30-ties ūkininkų iš Juknaičių, Usėnų ir Gardamo seniūnijų kaimų patirties. Į jos puslapius sugulė ir pirmojo projekto etapo metu sukauptos žinios, kuriomis pasiremdami ūkininkai patys gali sudaryti tręšimo planus ir sėjomainas, kad nealintų dirvožemio ir rastų pigesnių, bet efektyvių būdų pagerinti jo kokybę.
Taip pažangiai dirbdami žemės naudotojai sutaupys daug lėšų, racionaliai panaudos organines trąšas, o kartu prisidės prie taršos mažinimo iš žemės ūkio šaltinių bei gerins savo dirvų kokybę.
„Kokybė kaimui: sveiko maisto laboratorija. Šeimos ūkis“ suteikia žinių ir apie kiekvieną minėtą seniūniją, jų bendruomenių veiklą. Dalis knygelės tiražo ir išdalinta bendruomenėms.
Ūkininkų svajonės – išgryninti bandas ir išmokyti vaikus
Siekiant surinkti pažangiausių ūkių šeimininkų sukauptas žinias, nutarta leisti kalbėti jiems patiems. Tad juknaitiškiai, usėniškiai ir gardamiškiai patys pasakojo apie savo ūkininkavimo pradžią, patirtį dalyvaujant paramos programose, ateities lūkesčius, o svarbiausia – pataria kitiems, kaip svarbu niekada nenuleisti rankų.
Štai tik keleto iš jų mintys.
Stasio ir Reginos Balčiauskų šeimos ūkis Juknaičių seniūnijos Šėrių kaime. „2005 metais pagal programą „Pusiau natūrinis ūkis“ gavome lėšų modernizuoti pieno ūkį. Įsigijome melžimo aikštelę, melžimo aparatus, įsiruošėme plovyklą, tad pradėjome didinti karvių bandą. Dabar jų turime 15. Kitos žemės ūkio technikos neturime – visą samdome. Blogai – piniginė plonėja, bet nereikia technikos remontuoti – tai jau gerai“.
Aivaro ir Inesos Bardauskų ūkis Usėnų seniūnijoje. „Mūsų šeimos ūkis atitiko Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ sąlygas. Todėl sėkmingai dalyvavau šioje priemonėje ir gavau maksimalią – 138 112 litų paramą. Dar pridėjau 20 tūkst. litų nuosavų lėšų ir įsigijau traktorių.
Pernai deklaravau 93 hektarus žemės ūkio naudmenų, o šiemet jau 108 hektarus. Auginu mėsinius galvijus, kurių šiuo metu bandoje yra 45. Dauguma jų – Šarolė veislės. Svajoju išgryninti bandą, dėl to įsigijau Šarolė bulių. Savo bandai sėju kvietrugius, avižas.
Kartu su tėvu Kaziu statausi fermą, kurioje tilptų ir mano, ir tėvo gyvuliai. Dirbant kartu, komandoje, yra saugiau ir lengviau.
Man svarbiausia turėti darbą, kuris išmaitins mano šeimą, sukurs gerovę. Taip kaip tėvai išmokė mane, taip mes su žmona Inesa išmokysime savo vaikus būti darbščius, dirbti sau, nesidairyti į aplinkinius ir neprašyti pašalpų…“
Rasos ir Sauliaus Oželių šeimos ūkis Gardamo seniūnijos Juškaičių kaime. „Mes abu – kaimo vaikai, svajojome ir norėjome gyventi kaime, turėti nuosavą namą ir šiokį tokį ūkį. Kai pasitaikė galimybė nusipirkti sodybą ant Tenenio kranto Juškaičiuose, supratome, kad svajonės pildosi.
Ūkininkauti pradėjome nuo 2004 metų, pirmi žingsniai buvo nedrąsūs ir atsargūs, vis galvodavome – o jei nepasiseks, nesugebėsime?.. Rankų nenuleidom, nors ir mažais, bet užtikrintais žingsniais žengėme į priekį.
Pradžia buvo nelengva – pradėjome nuo 7 jautukų. Bandėme kiaules auginti, bet supratome, kad tai ne mums. Žemės taip pat turėjome nedaug. Atsiradus galimybei pasinaudojome ES parama, mums, jauniems, tai buvo didelis žingsnis į priekį. Įsigiję žemės ūkio technikos pagal projektą „Jaunojo ūkininko ūkio kūrimas ir modernizavimas“ galėjome lengviau ir greičiau nudirbti ūkio darbus. Didinome gyvulių bandą ir žemės daugiau nusipirkome.
Pasinaudojome ES parama ir antrą kartą. Vėl žingsnis į priekį. Dabar turime daugiau nei 100 jaučių, dirbame daugiau nei 130 ha žemės. Viską darome patys, nes vadovaujamės principu, jog niekas kitas geriau nepadarys negu pats.“
Sausio 24-ąją knygelę juknaitiškiai pristatė specialiai surengtoje konferencijoje, į kurią buvo sukviesti visų trijų seniūnijų ūkininkai.