Jūrų kiaulės pasižymi išskirtiniu intelektu, yra ypač atsargios, tad jas retai pavyksta pamatyti gamtoje. Jos mažiau domisi žmogaus veikla, todėl norėdami jas aptikti mokslininkai naudoja prietaisus, įrašinėjančius povandeninius aukšto dažnio garsus.
Diskusija, ar išvis turime ką saugoti, tęsiasi ne vienus metus. Tarpukario metais jūrų kiaulės neretai pakliūdavo į žvejų tinklus, būdavo stebimos nuo Palangos tilto. Nuo 2000 m. Lietuvoje iki šiol buvo žinomi vos du šio gyvūno žūties atvejai. Jūrų kiaulės stebėtos ir 2022 m. gruodį, Baltijoje fiksuoti net 6 jų apsilankymai.
Šiemet balandžio 17 d. fiksuotas trečiasis žūties atvejis, kai pakrantėje ties Nida buvo rastas negyvas patinėlis. Jūrų muziejaus specialistai konstatavo, jog mirties priežastimi tapo plaučių uždegimas bei apvaliųjų kirmėlių sukelta bronchų obstrukcija, paprasčiau – visai nusilpęs gyvūnas nesugebėjo išgyventi.
Kritiškai sumažėjusi jūros kiaulių populiacija – vienas tiksliausių visos Baltijos jūros būklės atspindžių. Lietuvos gamtos fondas (LGF) ragina nelikti abejingiems. „2024-2025 m. Lenkija, Vokietija, Danija, Švedija, Suomija bei Estija planuoja stebėti šiuos prie išnykimo ribos Europoje atsidūrusius gyvūnus, tačiau be visų šalių įsitraukimo net dalyje Baltijos jūros tai padaryti gali būti neįmanoma“, – teigia gamtosaugininkas Robertas Staponkus.
Tikslių duomenų stoka lemia apsaugos priemonių efektyvumą, tad plataus masto monitoringas šiuo metu svarbiausias žingsnis siekiant išsaugoti jūros kiaules. „Nors AM ir buvo patvirtinusi konkrečius jūros kiaulės išsaugojimo planus, atsiradus galimybei prisidėti prie realių veiksmų girdimos dvejonės. Tarptautinio monitoringo galimybė privalo būti išnaudota“, – pabrėžia R. Staponkus.
Lietuvos gamtos fondo pranešimas