Jei automobilių stovėjimo aikštelės ar stovėjimo vietos priklauso valstybei ar savivaldybei, automobilių stovėjimo vietos yra viešos, bendro naudojimo ir jomis gali naudotis visi. Tokiomis aikštelėmis žmonės gali naudotis nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena šalia esančiuose pastatuose. Statyti automobilius vairuotojai gali net ir kai pagal automobilių stovėjimo aikštelės buvimo vietą gali susidaryti nuomonė, kad konkretaus gyvenamojo ar kitos paskirties pastato kiemas skirtas būtent šiuose pastatuose gyvenančių ar dirbančių asmenų transporto priemonių parkavimui.
Tokiais atvejais asmenys negali savintis parkavimo vietų, t. y. statyti fizinių kliūčių, montuoti užtvarų, kabinti grandinių ir pan. Tokie veiksmai gali užtraukti administracinę atsakomybę už savivaldžiavimą ar neteisėtą užtvarų įrengimą. Jei parkavimo vietos ar stovėjimo aikštelė yra privačios nuosavybės objektai, kas būna, kai aikštelės įrengiamos prie naujos statybos namų, tuomet gyventojas, norėdamas automobilį parkuoti privačioje stovėjimo vietoje, turi pastarąją išsipirkti ar išsinuomoti.
Perkant būstą iš nekilnojamojo turto vystytojo ar kitų asmenų kartu su gyvenamąja patalpa paprastai nuosavybėn įgyjama ir automobilio stovėjimo vieta. Pagal teisinį reglamentavimą, įgyjama nuosavybės teisė būtent į dalį automobilių stovėjimo aikštelės. Atskiros parkavimo vietos išsipirkimas nėra galimas ir įmanomas jos nesuformavus kaip atskiro žemės sklypo ir neatidalinus iš bendrosios nuosavybės.
Visgi net vietos išsipirkimas negarantuoja, kad kiti gyventojai nestatys savo automobilių į vietą, kurią asmuo laiko sava, nes visi bendraturčiai turi vienodas teises naudotis privačia aikštele. Pavyzdžiui, jei aikštelę yra išsipirkę 20 asmenų, bus laikoma, kad kiekvienam iš jų nuosavybės teise priklauso po 1/20 dalis.
Kai stovėjimo vietų kiekis nedidelis, o kitas asmuo parkuoja 2 ar 3 automobilius, visi bendraturčiai turėtų mėginti taikiai susitarti dėl aikštelės naudojimo. Neretai gyventojai būną sukūrę grupes socialiniuose tinkluose, skirtas įvairių klausimų ir problemų, susijusių su gyvenamuoju pastatu, jo remontu ar automobilių stovėjimo vietomis aptarimui, kurios gali tapti įrankiu spręsti tarpusavio nesutarimus.
Jeigu konflikto nepavyksta išspręsti, visi bendraturčiai gali paprasta rašytine sutartimi susitarti dėl aikštelės naudojimo tvarkos. Tačiau tokią sutartį patvirtinus notariškai ir ją įregistravus Registrų centre, ji ir ateityje bus privaloma visiems asmenims, kurie pastate įsigis nuosavybę kartu su dalimi automobilių stovėjimo aikštelės ar aikštelės dalį atskirai.
Nepavykus susitarti taikiai, asmenims, kurių teisės pažeidžiamos, belieka galimybė kreiptis į teismą su ieškiniu dėl naudojimosi aikštele tvarkos nustatymo. Tad fizinių kliūčių statyti automobilius įrengimas konkrečiose automobilių stovėjimo vietose teisėtai įmanomas tik automobilių stovėjimo aikštelių bendraturčiams susitarus dėl konkrečios aikštelės naudojimo tvarkos arba pastarąją nustačius teismui.
Siekiant, kad kiti asmenys, nesantys konkretaus pastato gyventojai ir / ar nesusiję su konkrečiu pastatu kitais pagrindais, nestatytų savo automobilių privačioje aikštelėje, gali būti įrengiami atitvarai. Tačiau jų įrengimas turi būti suderintas su vietos savivaldos institucijomis ar jų įgaliota institucija. Tam tikrais atvejais būtina gauti ir statybą leidžiantį dokumentą. Svarbu žinoti, kad šių metų sausio policija techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo nebederina.
Pagal BNS inf.