Tokią diskusiją bendruomenei organizavo seniūnė Dalia Drobnienė, į svečius pasikvietusi rajono merą Vytautą Laurinaitį.
Susitikime buvo aptarti ne tik savivaldos valdžios jau suplanuoti 2016 metų investicijų projektai, bet ir gyventojų pasiūlymai ir pageidavimai, ko labiausiai reikėtų, kad Rusnė taptų patogesnė čia gyvenantiems žmonėms ir įdomesnė turistams.
Kadetų mokyklos steigimo trukdžiai
Savivaldos rinkimų išvakarėse rusniškiams optimistiškai buvo žadama, kad Rusnės specialiosios mokyklos bazėje bus steigiama Jūsų kadetų mokykla. Joje jūreivystės mokytųsi iš visos Lietuvos pakviesti jaunuoliai, o bendrąjį išsilavinimą jie galėtų gauti dabar sparčiai nykstančioje Rusnės pagrindinėje mokykloje.
Po rinkimų kalbos apie Jūrų kadetų mokyklą Rusnėje nutilo, o neseniai paskelbta, kad tokią mokyklą uostamiestyje siūlo steigti Klaipėdos vadovai ir kai kurios šio miesto ugdymo įstaigos.
Šilutės savivaldybės meras V.Laurinaitis ramino rusniškius sakydamas, kad dar ne viskas prarasta, kad kovos dėl Jūrų kadetų mokyklos steigimo Rusnėje tęsiasi. Jis neigė gandus, kad Kadetų mokyklos steigimas jau perleistas Pagėgiams ar Klaipėdos miestui. Pasak mero, skirtingai nuo minėtų miestų, Rusnė jau turi puikias patalpas ir vietą tokiai mokyklai steigti.
Tačiau jis pripažino, kad Švietimo ir mokslo ministerijoje dėl šios mokyklos steigimo kilo nemažų abejonių. Abejones, pasak mero, sukėlė ne tik lobistai iš Klaipėdos ar Pagėgių savivaldybių (dabar visi atsibudo ir panoro investicijų), bet ir Rusnės specialiosios mokyklos bendruomenės surinkti parašai bei raštas, kuriuo nepritariama tokios mokyklos steigimui jų bazėje.
Mokyklos pedagogai ir bendruomenė abejoja, ar specialiųjų poreikių vaikams nebus pablogintos gyvenimo ir ugdymo sąlygos, jeigu jie bus perkelti kitur.
Mero nuomone, toks raštas labai pakenkė Jūrų kadetų mokyklos steigimo iniciatyvai, bet neišgelbės Rusnės specialiosios mokyklos nuo perkėlimo į kitą vietą. Planuojama, kad Rusnės specialioji mokykla bus perkelta į dabartinio Šilutės jaunimo ir suaugusiųjų mokymo centro patalpas Liepų gatvėje. Minėtą centrą numatyta perkelti į Žibų pradinės mokyklos pastato trečiąjį ir ketvirtąjį aukštus.
Pasak mero V.Laurinaičio, Rusnės specialioji mokykla šiemet jau turi 30 tūkstančių eurų skolą už komunalines paslaugas, kurių ministerija neketina kompensuoti. 60 vaikų ugdanti mokykla negali racionaliai išnaudoti keliskart didesnes, nei reikia tiems mokiniams, patalpas (jos yra net 8000 kv. m ploto). „Problemą teks spręsti“, – sakė V.Laurinaitis.
Rusniškiai susitikime ragino Šilutės rajono vadovą neapleisti idėjos steigti Jūrų kadetų mokyklą Rusnėje.
Kur statyti apžvalgos bokštą?
Meras patvirtino informaciją, kad 2016 metais iš Aplinkos ministerijos biudžeto numatyta skirti 400 tūkstančių eurų Rusnėje statyti apžvalgos bokštą. Šilutės r. savivaldybės administracija dabar renka tinkamiausią vietą bokštui statyti. Norėtų rasti valstybei priklausantį sklypą, tačiau tarp specialistų žvalgytų vietų Rusnės miestelyje, šalia naujojo Pakalnės uosto ir Uostadvaryje žemės sklypai jau privatizuoti.
Uostadvaryje, šalia valstybei priklausančio uosto, specialistų nuomone, apžvalgos bokštui vieta būtų pati tinkamiausia. Iš 30 metrų aukščio puikiai matytųsi Kuršių nerijos pusiasalis, marių pakrantės, Minijos upės delta. Vaizdo įrašai, padaryti iš tokio aukščio, rodo, kad reginiai pranoksta vaizdus, kurie matytųsi, jei apžvalgos bokštas būtų pastatytas kitur.
V.Laurinaičio nuomone, Rusnės apžvalgos bokštas Uostadvaryje būtų populiarus visais metų laikais, ypač – vasarą ir potvynių metu.
Planuojami projektai
Šilutės savivaldybės valdžia, pasak mero V.Laurinaičio, palieka pačiai Rusnės seniūnijai ir bendruomenei spręsti, kaip panaudoti tikslinei teritorijai skirtas investicines lėšas. Tų lėšų panaudojimo projektus kuruos mero pavaduotojas Algirdas Balčytis. V.Laurinaitis sakė žinantis, kad seniūnija yra apsisprendusi iš minėtų lėšų pabaigti Rusnės kultūros namų rekonstrukciją.
Seniūnė D.Drobnienė sakė, kad kultūros namuose liko tik įrengti ir apstatyti antrąjį aukštą, įrengti rekuperacinę vėdinimo sistemą ir liftą.
D.Drobnienė džiaugėsi, kad su paminklo M.Gandžiui ir H.Kalenbachui statyba ant salos apsauginio pylimo buvo pradėta rengti promenada – pasivaikščiojimo takas, kuris dabar baigiasi ties aukštąja Rusnės krantine. Seniūnė pasakojo, kad panaudojus seniūnijos gaunamas lėšas keliams tvarkyti, promenada bus pratęsta iki visiems rusniškiams žinomo vienišo klevo. Toliau ji tęstųsi link baltojo Pakalnės tilto, dešiniojo kranto pylimu, iki vadinamojo Beždžionių tilto. Šis 1,2 km ilgio promenados ruožas turėtų būti nuklotas už tikslinei teritorijai skirtas lėšas.
Rusnė neturi šarvojimo patalpų, todėl jau pasirūpinta, kad seniūnijai būtų perduotas Specialiosios mokyklos darbų mokymo pastatas. Atlikus rekonstrukciją, jis galėtų tarnauti bendruomenės susirinkimams, o prireikus – ir šarvojimo paslaugai. Statistika rodo, kad tokių paslaugų Rusnei kasmet prireikia 18-20 kartų.
Jaunimo užimtumui už tikslinės teritorijos lėšas planuojama įrengti daugiafunkcę sportinių žaidimų aikštelę. Jai jau paruošta vieta šalia Donelaičio g. 9 namo.
Jeigu užteks lėšų, miestelio švenčių vietoje planuojama pastatyti pakylą – sceną, o žiūrovų suoliukus įtaisyti ant buvusio tilto pylimo šlaito.
Reikia turgavietės ir marių kranto
Akivaizdu, kad tikslinės teritorijos lėšų neužtektų vien tik seniūnijos sumanymams įgyvendinti. Bet rusniškiai turi ir kitokių idėjų, kurios, jų manymu, padidintų svečių trauką į Rusnę.
Miestelio centre galėtų vykti prekyba vietoje pagaminta ir užauginta produkcija. Tokia prekyvietė galėtų atsirasti Specialiajai mokyklai nebereikalingų sandėliukų vietoje. Ši idėja Rusnėje jau sklando mažiausiai porą dešimtmečių, tačiau reali galimybė įgyvendinti sumanymą atsivėrė dabar, kai Specialiosios mokyklos kompleksas yra perduotas tvarkyti Šilutės r. savivaldybei. Todėl rusniškiai prašė mero apgalvoti, kaip tuos sandėliukus galima būtų perduoti seniūnijai.
Kita idėja galėtų būti pradėta įgyvendinti tuomet, kai bus pradėtos gilinti užneštos Pakalnės upės žiotys. Iškastas smėlis galėtų būti supiltas ant kranto ir čia, marių pakrantėje, galėtų atsirasti naujas paplūdimys. Iki jo dešiniuoju Pakalnės upės pylimu galėtų būti įrengtas takas. Dabar – paradoksalu, bet Rusnės sala, ketvirtadaliu savo perimetro besiremianti į Kuršių marias, neturi jokios prieigos prie marių, kurią rusniškiai ir salos lankytojai galėtų pasiekti pėsčiomis.
Rašyti atsakymą