Ieškokime sukčiavimo požymių
„Kai manome, kad mylimam žmogui reikia skubios pagalbos, racionalų mąstymą užgožia stiprus impulsas veikti. Stresas sukelia reakciją „kovok arba bėk“, todėl sutrinka gebėjimas logiškai vertinti situaciją ir priimti adekvačius sprendimus. Tuo naudojasi sukčiai, ypač kurdami situacijas, kurios sukelia stiprų pareigos padėti artimajam jausmą“, – sako psichologė, psichoterapeutė Lina Bagdonavičienė.
Būtent tai, jog besąlygiškai pasitikime savo šeimos nariais, neleidžia mums atpažinti sukčiavimo schemų:
„Žmonės paprastai mano, kad artimieji yra mažiau linkę juos apgauti lyginant su nepažįstamaisiais. Giminystės ryšiai suteikia saugumo jausmą. O gavę naują informaciją ją dažniausiai interpretuojame taip, kad ji patvirtintų turimus įsitikinimus, jog šeima galime pasitikėti. Tuomet tampa sunku įsivaizduoti, kad giminaitis gali elgtis nesąžiningai.“
Visgi, gavus prašymą pasiskolinti pinigų patariama pirmiausia jį patikrinti. Užduokite giminaičiams konkrečius klausimus, pasiteiraukite apie tikslią finansinės pagalbos priežastį, kaip bus naudojamos lėšos, ar jie konsultavosi su kitais šeimos nariais ar specialistais. Ieškokite bet kokių sukčiavimo požymių, nes tik taip galite padėti apsaugoti save ir savo giminaitį nuo tolesnio išnaudojimo.
Stebi klientų elgseną
Pasak skolinimosi internetu bendrovės „Vivus Finance“ vadovės Giedrės Štuopės, pasitaiko, kad sukčiai prašo paimti paskolą, tačiau vartojimo kreditų rinkoje yra nemažai saugiklių, padedančių identifikuoti tokius atvejus ir užkirsti jiems kelią.
„Svarbu suprasti tai, jog paskola gali būti išduodama tik paraišką teikiančiam asmeniui. Imdamas vartojimo kreditą klientas turi patvirtinti savo tapatybę atlikdamas video autentifikaciją. Jos metu kliento atsiųsto asmens dokumento nuotrauka yra sulyginama su vaizdo įraše esančio žmogaus atvaizdu. Jei duomenys nesutampa, tapatybė nepatvirtinama ir paskola neišduodama jau pirmajame žingsnyje, – dalijasi G. Štuopė. – Kitas saugiklis: vartojimo paskola pervedama tik į to žmogaus banko sąskaitą, kurio vardu yra pateikta paraiška. Nėra galimybės užregistruoti kito asmens banko sąskaitą ir gauti paskolą į ją. Jei pastebime, jog bandoma pridėti kito asmens bankinius duomenis, tokia paraiška nėra patvirtinama.“
Kilus įtarimų finansų įstaigos susisiekia su klientu, užduoda papildomus klausimus, kurie padeda identifikuoti, ar asmuo tikrai pats pildė paraišką. O jei kyla įtarimų arba su klientu susisiekti nepavyksta, tokios paraiškos taip pat nėra patvirtinamos.
Kreditų bendrovės netvirtina paraiškų, jei klientas neaiškiai ar ne iš karto atsako į klausimus, jei pildydamas informaciją dažnai klysta, jei fone girdisi jam patarinėjantys kiti asmenys. Vertinamas ir užklausų paskolai gauti kiekis kitose įstaigose. Pastebėjus, jog per paskutines kelias dienas klientas daug kartų prašė finansinės pagalbos kitur, jau galima įtarti, jog gali būti bandoma pasinaudoti to žmogaus vardu. Galiausiai, kiekvienas paskolos prašymą pildantis klientas turi nurodyti tikslą. Jei įrašoma arba pokalbio metu prasitariama, kad skolinamasi norint padėti kitam asmeniui, paraiška taip pat netvirtinama.
G. Štuopė sako, jog yra buvęs atvejis, kuomet į sukčių pinkles patekęs asmuo pasiėmė paskolą, o prieigą prie asmens banko sąskaitos, į kurią buvo pervesti pinigai, turėjo kiti giminaičiai. Tokiu atveju sukontroliuoti į kieno rankas patenka pinigai sunku. Todėl ekspertė ragina savo banko sąskaitos duomenimis, prisijungimais prie interneto banko ir kita asmenine informacija niekuomet nesidalinti net su pačiais artimiausiais žmonėmis.
Pagal BNS inf.