Švarią gamtą myli ir tie, kurie gyvena mieste ar miestelyje. Jiems gamtos prieglobstis tai laisvalaikis su meškere, grybų ir uogų krepšiais, galimybė su artimaisiais paskanauti ant laužo keptais kepsniais poilsio aikštelėse.
Tačiau visiems norisi švarios gamtos ir didžiausią pyktį sukelia krūvos atliekų miškuose ar paupiuose. Iš rekonstruojamų butų ar namų suvežtų statybinių atliekų, automobilių padangų, įvairiausių nebenaudojamų buities atliekų, net senų baldų krūvos kiekvieną pavasarį gražiausiuose mūsų gamtos kampeliuose dygsta it grybai po lietaus…
Šilutės savivaldybėje yra patvirtinta atliekų tvarkymo sistema, kuri kiekvieną buto ar gyvenamosios sodybos savininką įpareigoja atliekas krauti į konteinerius ir sumokėti mokestį už jų tvarkymą. Atliekų tvarkymo mokesčius moka ir įmonės.
Tad ko dar nepadarė Šilutės savivaldybės tarybos politikai, administracija, kad – mažėtų gamtos teršėjų? Kaip galima būtų priversti neteršti gamtos ir kaip reikėtų bausti tuos, kurie neįpranta atliekas krauti į konteinerius ar nuvežti į stambiųjų atliekų surinkimo aikštelę? Kaip su tuo kovoja rajono politikai?
Algirdas GEČAS, Liberalų sąjūdis, mokytojas:
– Aplinkos apsauga turi tapti kiekvieno iš mūsų prioritetu. Niekada nepamiršiu atvejo, kai Šilutės pirmojoje gimnazijoje apsilankė buvusi mokinė ir pasidalino savo įspūdžiais iš tolimos kelionės į garsiąją Balio salą. Ten ji matė dėl plastiko gausos skrandžiuose nugaišusius banginius… Galite paklausti: prie ko čia mes? Mes prie to taip pat prisidedame, nes europiečių išmetamą plastiką vandens srovės nuneša į tolimas pasaulio šalis. Turime jausti dėl to asmeninę atsakomybę ir apsispręsti, kaip galime pataisyti padėtį ir nenaikinti savo planetos.
Šilutės savivaldybėje veikia atliekų tvarkymo sistema. Ji tikrai nėra tobula, bet kiekviena sistema veikia tiek, kiek mes ja naudojamės. Matau daug teigiamų dalykų: nemažai gyventojų tvarkingai rūšiuoja atliekas, tiek daugiabučių namų, tiek privačių valdų savininkai. Gerai veikia ir atliekų surinkimo aikštelė Rumšuose. Pats dažnai ja naudojuosi, vežu įvairias atliekas ir darbuotojai mandagiai sutinka kiekvieną atvykusį, padeda, pataria. Tikrai yra kur palikti atliekas, tik reikia pasistengti.
Matant miškų teršimą apima jausmas, kad daliai mūsų tautiečių miškas yra atliekų atsikratymo vieta. Negi sunku jas nuvežti į Rumšus? Sudėti į konteinerius, kurių apstu?..
Vis dar matau daug atliekų maišų, paliktų pakelėse. Kodėl ne konteineryje?..
Manau, reikėtų stiprinti ekologinį švietimą, ypač vaikų. Jie mūsų ateitis. Tikrai žinau, kad mokyklose ta linkme daug dirbama. Pvz. Pirmojoje gimnazijoje jau kuris laikas veikia atliekų rūšiavimo tvarka. Tai džiugina.
Tvarkant savo aplinką daugiau iniciatyvos turėtų rodyti pačios kaimų ir miestelių bendruomenės, kaimynai. Žiūrėkit, jau balandis, skambiai vadinamas švaros mėnesiu. Kaip būtų puiku, kad kaimynai išeitų į lauką, sutvarkytų ne tik savo aplinką, bet ir gatvės prieigas, šalikelę. Įtraukim į šią veiklą kuo daugiau žmonių, vaikus, tokias veiklas padarykime tradicinėmis ir tai duos rezultatą. Tik taip galime pakeisti padėtį ir išvengti ekologinių bėdų, kurios veda į susinaikinimą.
Tomas BUDRIKIS, Lietuvos socialdemokratų partija, verslininkas:
– Aplinka, kurioje gyvenu, man labai svarbi. Visada maniau, kad tam, jog gyventume gražioje aplinkoje, privalome prie to grožio kūrimo prisidėti patys. Todėl ne kartą dalyvavau akcijoje DAROM ir rinkau neatsakingų žmonių paliktas įvairias atliekas. Metams bėgant situacija tikrai gerėja. Įdiegta taromatų sistema žymiai sumažino taros atliekų kiekius mūsų aplinkoje. Vis dėlto iki šių dienų kai kurie gyventojai vis dar nesugeba išsivaduoti iš sovietinio mentaliteto, kai atliekos buvo paliekamos kur tik norima.
Žinoma, atliekų tvarkymo sistema dabar stipriai pažengusi į priekį, tačiau labai trūksta stambiagabaritinių atliekų aikštelių. Manau, jų skaičių būtina didinti, kad žmonėms būtų kuo patogiau. Bet kokiu atveju jokios priežastys nesuteikia teisės atliekas išmesti gamtoje ir taip teršti mūsų visų aplinką.
Ne kartą kėliau klausimą Savivaldybės administracijoje, kodėl sisteminiai pažeidėjai nėra viešinami, o už gausų sistemingą teršimą neskiriamos nuobaudos. Juk šiuolaikinių technologijų pagalba tokius pažeidėjus išsiaiškinti nesudėtinga.
Didėjant vartojimui susidarančių atliekų kiekiai tik didėja, todėl visiems linkiu būti atsakingiems ir suprasti, kad žemė yra tik viena.
Vygantas STOŠKUS, Laisvės ir teisingumo partija, pedagogas:
– Su šeima ir šeimos draugais nemažai keliauju po Šilutės rajoną ir po Lietuvą. Tikrai teko matyti daug netvarkingai paliktų stovyklaviečių, žvejybos vietų, pamiškių. Nesuprantamas toks žmonių elgesys – palikti išmėtytas šiukšles po pasibuvimo gamtoje arba atvežti iš namų buitines atliekas į pamiškę ar kitą vietą. Taip daryti gali tik nesubrendę, asocialūs ir visiškai neišsilavinę žmonės.
Gyvenamųjų namų kvartaluose jau seniai yra pastatyti dideli konteineriai, į kuriuos galima atnešti didesnes ar mažesnes atliekas. Pačiam teko ne kartą pasinaudoti Rumšuose veikiančia stambių atliekų surinkimo aikštele, kur visada nemokamai galima atvežti nebenaudojamus daiktus.
Manau, kad taip besielgiantiems žmonėms turėtų būti skiriamos solidžios baudos. Kiekvienas padorus pilietis žino, o jeigu nežino, gali pasiklausti kaimyno, draugo ar seniūno, kur išvežti namų ūkio atliekas. Girdėjau sakant „neturiu transporto ar priekabos“, bet nemanau, kad jie neturi draugų, bendradarbių ar kaimynų, kurie vieną ar du kartus per metus sutiktų padėti nuvežti atliekas į tinkamą vietą. Pagaliau priekabėlę galima ir išsinuomoti, tereikia noro.
Edvardas JURJONAS, VRK „Už monių valdžią“, verslininkas:
– Visuomet domiuosi šiuo klausimu. Randu draugų ir pažįstamų, su kuriais dalyvauju akcijose ir agitacijose, kad buitines atliekas reikia pristatyti į konteinerius ir stambiagabaričių atliekų aikštelę Rumšų kaime. Visuomet domiuosi, kaip atliekų tvarkymu rūpinasi seniūnai, savivaldybės administracijos Viešųjų paslaugų skyrius.
Praėjusę savaitę teko bendrauti su vienos įmonės, kurios teršimus pastebėjau, vadovu ir tiesiog susitariau, kad jis asmeniškai imsis priemonių pašalinti teršimą. Džiugu, kad jis šį pažadą įvykdė.
5 metus esu neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius. Per tą laiką nemažai tokių incidentų su teršėjais turėjau. Manau, kad daugiau žmonių turėtų asmeniškai įsitraukti į tokią veiklą. Aplinkos apsaugos ministerijos puslapyje galima rasti kvietimus į tokias pareigas.
Neabejoju, kad reikia stiprinti ir švietėjišką veiklą, ir nuolat informuoti plačiąją visuomenę, kaip privalu tvarkyti savo buitines ir stambiąsias atliekas.
Sigitas MAJUS, Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, įmonės vadovas:
– Gamta visų namai. Tad visi ir turime galvoti kaip išgyventi ir kaip išsaugoti švarią aplinką. Nuo kiekvieno asmeninio požiūrio priklauso kokia gamta mus supa. Raginu visus nesitaikstyti su teršėjais. Jeigu matome, kad teršia, reikia tuojau pat reikalauti, kad tokią veiklą nutrauktų ir sutvarkytų, o jeigu to padaryti negalima, tai bent pranešti gamtos apsaugos institucijoms.
Vaikštinėdami po parką ar mišką dažnai randame plastiko atliekų. Ar paimame?.. O juk tik tiek nedaug reikia, kad po mūsų liktų švariau.
Sunku tvarkyti tekstilės gaminių atliekas. Dažnai važiuodamas kaimuose matau naudotais rūbais nukrautus prekystalius. Kyla mintis, ar mums tiek jų reikia? Juk vienos šalys taip nusikrato beveik neperdirbamų atliekų, o mes tai dar naudojame.
Visus kviečiu dalyvauti gamtosauginėse akcijose ir ypač akcijoje „Darom“. Taip net ir be investicijų galime daug ką padaryti, kad aplinka būtų gražesnė ir tvarkingesnė.
Zigmantas MERLIŪNAS, Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, įmonės vadovas:
– Manau kiekvienas savo aplinkoje, deja, vis dar tai pastebime. Aš į šią visoje Lietuvoje aktualią problemą būčiau linkęs žiūrėti kompleksiškiau. Matome, kad draudimai, baudos ir kiti ribojimai šiek tiek sumažino išmetamų atliekų į gamtą kiekius lyginant su tuo, kas buvo prieš 10 ar daugiau metų. Tačiau iki galo šios problemos neišsprendė. Aš manau, kad reikia daugiau aktyvesnių socialinių akcijų, tokių kaip „Darom“, taip pat aktyviau kalbėti apie tai lavinant mūsų jaunąją kartą mokykloje. Tikėtina, kad gal vaikų užduotas klausimas tėvams „ar mes tikrai šias šiukšles turime išmesti čia, kur einame grybauti?“ ilgainiui pakeis situaciją į gerąją pusę.
Savivaldybės administracija nepasirūpina mūsų augintiniams skirtomis šiukšliadėžėmis. Esu jau nekartą kėlęs šį klausimą. Tai irgi mūsų aplinkos tarša: tokias “dovanėles” reikia susirinkti, o vietos kur išmesti nėra. Tai yra didžiulė problema, kuri ypatingai išryškėja pavasarį. Reikia sekti kitų miestų pavyzdžiu ir investuoti į infrastruktūrą, pastatant tam skirtas šiukšliadėžes. Joms atsiradus, tikiu, kad ir augintinių savininkai pasidarys atsakingesni ir sąmoningesni.
