Žolininkai balandį rekomenduoja rinkti beržo, pušų pumpurus, putino žievę, kai labiau atšils – bruknių lapus, debesylo šaknis. Gal mėnesio pabaigoje išlįs ir dilgėlės, tad verta organizmą praturtinti jose susikaupusiomis mineralinėmis medžiagomis.
Liaudies išmintis byloja, jog kruopščiai surinkti augalai atskleidžia visas gydomąsias savybes ir padeda apsisaugoti nuo tykančių pavojų, stiprinti imunitetą arba pasveikti. Norintiems nepakenkti sau ir artimiesiems reikia prisiminti elementarias vaistažolių rinkimo taisykles.
Rinkdami vaistažoles, tausokime augalus.
Neužmirškite, kad kai kurie vaistiniai augalai turi nuodingų medžiagų, tad juos renkant reikia laikytis saugumo priemonių: saugoti akis ir odą, patartina dėvėti pirštines ir pridengti akis.
Renkant kietus augalus gali prireikti specialių žirklių (sekatoriaus) ar kastuvo. Medžių žievę galima rinkti tik kirtavietėse, nuo nupjautų medžių kamienų ar šakų. Žieves taip pat patartina rinkti sausas, nes drėgnos vietos tamsėja. Iš pradžių žievė įpjaunama kas 20-30 cm skersai, o paskui daromi išilginiai pjūviai. Žievė nuo medienos atskiriama mediniu, kauliniu ar variniu peiliu, kad nepajuoduotų.
Vaistams tinka ne senesnių kaip 3-4 metų augalų žievė, bet kai kurių augalų žievė renkama ir nuo vyresnių (ąžuolo žievė lupama nuo iki 20 metų medžių). Senesnių augalų žievėje susidaro kamštinis audinys, dalis jos sumedėja ir nedaug belieka veikliųjų medžiagų.
Pumpurus ar žiedus galima skinti ir plikomis rankomis. Surinktus vaistinius augalus reikia dėti į pintinę ar drobinį maišelį, ne į plastikinius indus (maišelius).
Vaistažoles reikia saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių, nes naudingos medžiagos saulės spinduliuose yra, o augalas džiūsta.
Rinkti galima tik nenuvytusius, ligų nepažeistus augalus. Natūralioje augimvietėje augančių vaistažolių negalima nuskinti visų, o tuo labiau išrauti su visomis šaknimis. Vertėtų palikti trečdalį augalų, kad jie galėtų vešėti ir daugintis. Kiekvienas turi tausoti aplinką ir rinkti tik tas augalo dalis, kurias ruošiasi naudoti.