LKT pastebi, jog kalėjimo statybos iš esmės jau yra pradėtos. „Jau yra pastatytos dvi išorinės naujo kalėjimo sienos, kurios, priėmus sprendimą nestatyti kalėjimo, bus konservuojamos“, – Eltai teigė LKT.
„Sprendimas dėl projekto nutraukimo yra politinis sprendimas. Lietuvos kalėjimų tarnyba yra sprendimų įgyvendintoja. Jeigu bus deleguotas sprendimas nutraukti viešąjį pirkimą, Lietuvos kalėjimų tarnyba, neturėdama pasirinkimo, jį vykdys su visomis iš to kylančiomis teisėtų lūkesčių pasekmėmis“, – nurodė LKT.
LKT priminė, kad Lietuva yra sulaukusi tarptautinių institucijų kritikos dėl įkalinimo įstaigų infrastruktūros šalyje ir kalinimo sąlygų joje. Lietuva iki šiol moka kompensacijas nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmes 1911 m. statyme Šiaulių kalėjime.
„Bausmių vykdymo sistemos vystymo strategijoje daug dėmesio skiriama infrastruktūros tobulinimui, kadangi Europos Tarybos Komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) teikia Lietuvai griežtas rekomendacijas nurodydamas, kad Lietuvos kalėjimų infrastruktūra yra kaip viena iš vergovės formų. Šiuo metu dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių kalėjime (kurio statybos metai – 1911) Lietuva moka kompensacijas. Darbuotojams nesudarytos tinkamos darbo sąlygos“, – Eltai teigia LKT.
ELTA primena, kad praėjusių metų liepą po vizitų Lietuvos kalėjimuose Europos Tarybos Komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą išreiškė susirūpinimą dėl šalies laisvės atėmimo įstaigose pastebėto smurto tarp kalinių. Ataskaitoje pabrėžiami smurto tarp kalinių registravimo ir tyrimo trūkumai, taip pat daugialypės tokio smurto priežastys: neteisėtų narkotikų vartojimas, neformali kalinių hierarchija ir visiškai nepakankamas laisvės atėmimo įstaigų darbuotojų buvimas gyvenamosiose patalpose.
„Nuteistų asmenų, priklausančių žemiausiai kastai, padėtis tam tikrais atvejais galėtų prilygti šiuolaikinei vergovei. Tai gali būti traktuojama kaip Europos žmogaus teisių konvencijos straipsnio, kuriuo draudžiamas visų formų žeminantis elgesys, pažeidimas“, – rašoma komiteto ataskaitoje.
Ministras abejoja
Teisingumo ministras R. Mockus paskelbė abejojantis, ar šiuo metu, atsižvelgus į dabartinę geopolitinę situaciją ir poreikį didinti lėšas gynybai, Lietuvai reikia naujo šiuolaikiško kalėjimo.
„Prioritetas būtų pastatyti tokį kalėjimą, kad jis būtų šiuolaikiškas, atitiktų visus reikalavimus, kad mes turėtume visus reikalavimus atitinkantį kalėjimą, kaip estai turi. Tačiau turim pasverti. Šiuo atveju, manau, kad Lietuvos piliečiai supras, apie ką mes kalbame – kalbame apie pasižadėjimą NATO ir Europos Sąjungos partneriams dėl didesnio indėlio į gynybą, 4-5 procentų“, – sakė R. Mockus.
R. Mockus svarstė, ar esant tokiai geopolitinei situacijai, Lietuva šiuo metu galėtų sau leisti 150 milijonų eurų kainuojančio naujo kalėjimo statybas. „Nėra kritinė situacija kalėjimuose, kad čia ir dabar turi būti. Vyriausybė svarstys įvairius variantus, gal vienas iš variantų – galbūt statyti privataus investuotojo lėšomis“, – mano ministras.
Vyriausybė savo programoje yra įsipareigojusi įrengti 760 kamerinių tipo vienviečių gyvenamųjų patalpų. Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 4 tūkst. nuteistųjų, dauguma jų gyvena nuo sovietmečio bendrabučio tipo kalėjimų gyvenamosiose patalpose.
Lietuva per nepriklausomybės laikotarpį nėra pastačiusi nė vienos naujos įkalinimo įstaigos. Pastatyti kalėjimą žadėjo ne viena Vyriausybė. Kalėjimų sąlygomis skundžiasi ir juose dirbantys pareigūnai, jie sako, kad esama infrastruktūra neužtikrina nuteistiesiems įstatymais įtvirtintų poreikių, todėl nuteistieji nepasitenkinimą išlieja ant pareigūnų, smurtaudami prieš juos emociškai ir fiziškai.
ELTA inf.
