Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) duomenimis, praėjusiais metais šildymo sezono metu Šilutėje ir rajone dėl netvarkingų krosnių, kaminų įsiliepsnojo 13 gaisrų. Šiemet, nuo sausio iki spalio, dėl šildymo sistemų eksploatavimo pažeidimų gesinti gaisrų ugniagesiams teko vykti jau 11 kartų.
Nors ugniagesiai kasmet ragina gyventojus šildymo sezonui pasiruošti atsakingai, nelaimių išvengti nepavyksta. Valstybinės PGT vykdomos internetinės apklausos duomenys šokiruojantys. 50 procentų apklausoje dalyvavusių „internautų“ žiemai teigė pasiruošę, nes jau išvalė savo namų kaminus. Tačiau net 27 procentai pasisakė, kad jiems tai visiškai nerūpi.
Susirūpina tik ištikus bėdai
Kaminkrėčio paslaugas visame Šilutės rajone siūlantis Egidijus „Šilutės naujienoms“ pasakojo, kad jam darbymetis prasideda gruodį, kai ima spausti didesnis šaltukas.
Nelaukdami šildymo sezono pradžios kaminus dažniausiai išsivalo vos vienas kitas miestietis, o kaimų gyventojai, pasak Egidijaus, kaminkrėtį kviečiasi tada, kai prasideda nemalonumai: kaminai ima kimštis ir rūkti. Štai ir dabar Egidijaus paslaugų prireikė vos keliems šilutiškiams, kurie šildymo sezonui pradėjo ruoštis dar vasarą.
Už kamino išvalymą vyras prašo 120 litų. Tai – vienintelis Egidijaus darbas. Jis sako, kad išgyventi ir uždirbti įmanoma, tačiau pastebi, kad kaminkrėčių mažėja.
„Žiemą būna dienų, kai per dieną išvalau po 3 kaminus, o kartais – nė vieno. Nelabai gyventojai linkę iš anksto pasirūpinti tokiais dalykais“, – sakė kaminkrėtys.
Kad žmonės ne itin rūpinasi savo saugumu, pastebi ir „Šilutės butų ūkio“ direktorius Aleksas Kvederis. Jis pasakojo, kad atvejai, kai patys administruojamo namo gyventojai paprašo išvalyti kaminą, labai reti. Dažnai, žinodami namo būklę, tuo pasirūpina įmonės darbuotojai, kitur kaminai valomi profilaktiškai arba esant būtinybei.
Daugiausia bėdų, pasak direktoriaus, kyla kai kurių kaimų aštuonbučiuose namuose, kur kiekvienas butas šildosi atskirai. Pasitaiko, kad kaminai prijungiami prie ventiliacinių angų, o tada nuo dūmų trokšta kaimynai. Gyventojai pykstasi, tačiau nieko keisti nenori.
Būtina laikytis taisyklių
Pasak ugniagesių, gaisrai namuose, šildomuose krosnimis, kyla, kai jos yra perkaitinamos, atsiranda plyšių kaminų ar židinių sienelėse, pro kurias gali prasiveržti ugnis, taip pat kai prakuroms naudojami degalai bei kiti greitai užsiliepsnojantys skysčiai. Pastatuose, kuriuose yra įrengtos krosnys, prieš intensyvų kūrenimą būtina jas gerai sutvarkyti bei išvalyti dūmtraukius.
„Kad iš krosnies iškritusios žarijos neuždegtų grindų, būtina prie jų prikalti skardos lapą arba įrengti nedegų pagrindą. Negalima malkų bei kitų degių medžiagų džiovinti bei laikyti ant krosnių arba arti jų, palikti atvirų pakuros durelių“, – perspėja ugniagesiai gelbėtojai.
Kūrenant krosnis ypač pavojingos smalkės, todėl būtina laikytis tam tikrų taisyklių. Iškūrenę krosnį, per anksti neužstumkite sklendės, norėdami, kad krosnis per greitai neatvėstų. Sklendę galima visiškai uždaryti tik įsitikinus, kad ugnis jau baigė rusenti. Išsiskiriančios smalkės labai pavojingos, apsinuodijimas jomis gali baigtis mirtimi.
Pirmieji apsinuodijimo smalkėmis požymiai – lengvas apsvaigimas, suima mieguistumas, netenkama sąmonės. Apsvaigusį nuo smalkių žmogų būtina išvesti į gryną orą ir nedelsiant kviesti medikus, o patalpas gerai išvėdinti.
„Kita aktuali problema – patalpų šildymas elektriniais prietaisais. Pavojinga į elektros tinklą iškart įjungti kelis tokius elektros prietaisus, nes perkraunama elektros instaliacija, kaista laidai, gali įvykti trumpas jungimasis, dėl ko dažnai ir kyla gaisrai. Elektrinius šildymo prietaisus reikia statyti toliau nuo užuolaidų bei baldų, nepalikti ant jų padžiautų rūbų, o išeinant iš namų tokius prietaisus būtina išjunkti. Nemažėja gaisrų ir dėl savos gamybos elektrinių šildymo prietaisų. Dėl šios priežasties ypač dažnai dega statybininkų vagonėliai, sodo nameliai, garažai. Todėl daug saugiau naudoti gamyklinius šildymo prietaisus, žinoma, prieš tai gerai susipažinus su jų eksploatacijos taisyklėmis“, – pataria ugniagesiai gelbėtojai.