Kas dešimta sukčių auka nesikreiptų pagalbos

Nors daugelis žino, kad tapus sukčiavimo auka reikia informuoti savo banką ir policiją, kas dešimtas bandytų susitvarkyti savarankiškai arba nieko nedarytų, rodo Baltijos šalių gyventojų apklausa.

Paklausti, ką darytų, jei taptų sukčiavimo auka ir prarastų pinigus, daugiausia respondentų nurodė, jog kreiptųsi į policiją (82 proc. lietuvių, po 79 proc. latvių ir estų) ir į savo banką (63 proc. lietuvių, 79 proc. latvių ir 61 proc. estų). Dar 11 proc. lietuvių, 18 proc. latvių ir 14 proc. estų apklaustųjų nurodė, jog svarstytų kreiptis į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą, o kas dešimtas kreiptųsi pas teisininką.

5 proc. latvių ir lietuvių bei 6 proc. estų nurodė, kad sprendimų ieškotų internete ir bandytų susitvarkyti savarankiškai, o 6 proc. lietuvių, 11 proc. latvių ir 15 proc. estų kreiptųsi patarimo į artimuosius. Aktyviausiai artimųjų pagalbos prašytų 18–29 m. amžiaus lietuviai (14 proc.).

5 proc. lietuvių, 4 proc. latvių ir 7 proc. estų teigė, jog nieko nedarytų, jei prarasta suma būtų nedidelė. Tarp šios grupės Lietuvos respondentų išsiskiria 60–74 m. asmenys – jokių veiksmų nesiimtų 9 proc.

„Viena vertus, apklausos rezultatai džiugina, nes žmonės supranta, kad tapus sukčiavimo auka, reikia pranešti policijai ir bankui. Kuo anksčiau tai padarysite, tuo didesnis šansas, kad pavyks sugauti nusikaltėlį ir užkirsti kelią didesnei žalai. Tačiau neramina, kad kas dešimtas bandytų susitvarkyti pats arba išvis nutylėtų, ypač, kad taip daugiausia elgtųsi vyresnio amžiaus gyventojai, kurie itin dažnai tampa sukčių aukomis“, – sakė „Citadele“ banko atstovas Romas Čereška.

Paklausti, ar pasidalintų savo patirtimi tapus finansinio sukčiavimo auka, kad padėtų to išvengti kitiems, 34 proc. lietuvių, 35 proc. latvių ir 32 proc. estų tai darytų viešai socialiniuose tinkluose ar kitose grupės. Dar trečdalis tai darytų tik su artimais žmonėmis, kas penktas sutiktų patirtimi dalintis tik anonimiškai. Po procentą apklaustųjų teigė, jog niekam apie tai nepasakotų, o paklausti kodėl, įvardija gėdą.

Prezidentūroje praėjusią savaitę tarp įvairių šalies institucijų pasirašytas memorandumas, juo sutarta aktyviau kovoti su sukčiavimu.

2023 m. nuo sukčių nukentėjo apie 10 000 šalies gyventojų, kurie prarado apie 13 mln. eurų. Pernai į sukčių pinkles pateko apie 13 tūkst. žmonių, jie prarado daugiau nei 17 mln. eurų.

Elta inf.