Kas yra lėtinis stresas?
Stresas yra biologinis atsakas į tam tikras nemalonias situacijas. Tai skatina organizmą išskirti hormonus, tokius kaip kortizolis ir adrenalinas. Šie hormonai padeda organizmui pasiruošti veiksmui, pavyzdžiui, didina širdies ritmą ir kvėpavimo dažnį. Tokiu atveju gydytojas gali apibūdinti žmogų kaip esantį padidinto budrumo būsenoje.
Stresą gali sukelti daugelis veiksnių, įskaitant pavojingas situacijas bei psichologinį spaudimą, pavyzdžiui, darbo terminus, egzaminus ar sporto renginius.
Fiziniai streso padariniai dažniausiai yra trumpalaikiai. Tačiau kai kurie žmonės beveik nuolat būna padidinto budrumo būsenoje, o tai jau yra lėtinis stresas.
Lėtinio streso simptomai
Lėtinis stresas paveikia visą kūną. Jis gali sukelti fizinius ir psichologinius simptomus, kurie apsunkina kasdienį gyvenimą. Simptomai gali skirtis priklausomai nuo žmogaus.
Lėtinio streso požymiai ir simptomai gali būti: irzlumas, nuovargis, galvos skausmai, sunkumai susikaupiant, greitos, chaotiškos mintys, miego sutrikimai, virškinimo problemos, apetito pokyčiai, bejėgiškumo jausmas, kontrolės praradimo jausmas, žema savivertė, seksualinio potraukio praradimas, nervingumas, dažnos infekcijos ar ligos.
Lėtinio streso pavyzdžiai
Įvairūs gyvenimo įvykiai gali sukelti stresą, ir šie įvykiai gali prasidėti dar vaikystėje. Trauminiai įvykiai vaikystėje gali sukelti lėtinio streso vystymąsi, kuris gali tęstis iki suaugusiųjų amžiaus. Tokie įvykiai vadinami nepalankiomis vaikystės patirtimis (angl. adverse childhood experiences ACEs).
Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Ligų kontrolės ir prevencijos centras teigia, kad apie 64% suaugusiųjų JAV patyrė bent vieną ACE iki 18 metų. Net 1 iš 6 suaugusiųjų patyrė keturias ar daugiau ACE.
ACE pavyzdžiai:
- vienam iš tėvų arba abiem tėvam buvo diagnozuota psichinė liga,
- emocinis, fizinis ar seksualinis smurtas,
- narkotinių medžiagų vartojimas šeimoje,
- tėvų skyrybos,
- vieno iš tėvų ar artimo šeimos nario įkalinimas.
Lėtinis stresas suaugus
Suaugus, lėtinis stresas gali atsirasti dėl:
- problemų darbe,
- nedarbo ar finansinių sunkumų,
- traumų, kurios veikia kasdienį gyvenimą,
- nerimo dėl šalies ar pasaulio problemų.
Remiantis Amerikos Psichologų Asociacijos (APA) atliktu 2023 metų tyrimu „Stress in America“, finansai buvo dažnas streso šaltinis daugeliui žmonių.
Lėtinio streso poveikis sveikatai
Lėtinis stresas gali paveikti smegenis ir imuninę sistemą. Smegenų nervų tinklai, ypač prefrontalinėje žievėje, gali susilpnėti. Gydytojai pastebėjo tai žmonių smegenyse.
Kai žmogus patiria stresą, jo imuninė sistema reaguoja. Ilgainiui lėtinis stresas gali slopinti imuninę funkciją, kas gali sukelti įvairių sveikatos problemų.
Per ilgą laiką lėtinis stresas gali prisidėti prie fizinių ir psichinių sutrikimų, įskaitant:
- širdies ligas,
- aukštą kraujospūdį,
- diabetą,
- nutukimą,
- lėtinį nuovargį,
- lytinės funkcijos sutrikimus,
- virškinimo trakto sutrikimus,
- kvėpavimo takų infekcijas,
- autoimunines ligas,
- depresiją,
- nerimo sutrikimus.
Lėtinis ir ūminis stresas
Ūmus stresas paprastai yra trumpalaikis. Jis dažniausiai pasireiškia iškart po to, kai žmogus patiria stresą sukeliančią situaciją.
Ūminio streso sutrikimas yra sunkesnis ir paprastai pasireiškia per pirmą mėnesį po traumos. Tai panašu į potrauminio streso sutrikimą (PTSD), tačiau žmogui negalima diagnozuoti PTSD, kol simptomai nesitęsia ilgiau nei mėnesį.
Stresas taip pat gali būti epizodinis, kai žmogus patiria ūminį stresą per ilgą laiką, bet nereguliariai. Jis išgyvena stresinius laikotarpius, o po to laikotarpius su mažiau ar visai be streso.
Lėtinis stresas yra nuolat patiriamas stresas, kai žmogui stresas tampa įprasta būsena.
Lėtinio streso valdymas
Lėtinis stresas gali atrodyti sunkiai įveikiamas, ir žmogus gali jaustis taip, lyg negalėtų susigrąžinti savo gyvenimo kontrolės. Tačiau tam tikros strategijos gali padėti sumažinti streso lygį ir pagerinti savijautą:
- išmokti atpažinti streso požymius ir simptomus,
- pasikalbėti su draugais ir šeima, kad būtų gautas palaikymas,
- vengti arba sumažinti streso veiksnius, jei įmanoma,
- reguliariai mankštintis,
- išbandyti sąmoningumo praktikas ar meditaciją,
- laikytis nuolatinės miego rutinos,
- riboti ar vengti per didelio kofeino kiekio,
- rašyti dienoraštį.
Kada kreiptis į gydytoją dėl lėtinio streso
Žmonės neturi susidoroti su lėtiniu stresu vieni. Jei savipagalbos strategijos neveikia, gydytojas gali suteikti pagalbos ir patarti dėl galimų streso valdymo būdų. Gydytojas taip pat gali nukreipti žmogų pas specializuotą sveikatos priežiūros specialistą, pavyzdžiui, psichologą ar psichiatrą.
Rašyti atsakymą