Jau antrus metus vykdomas Šilutės Pamario pagrindinės mokyklos inicijuotas Nordplus Junior tarptautinis projektas „Kinestetinio mokymo (si) įtaka mokinių ugdymo (si) kokybės gerinimui“ įgauna vis didesnį susidomėjimą.
Rugsėjo 7-11 dienomis Šilutėje lankėsi Pamario pagrindinės mokyklos partneriai iš Danijos, Latvijos ir naujai prisijungusios Estijos mokyklų ir dalijosi patirtimi, surengė konferenciją, kurioje pristatytos kinestetinio mokymo idėjos ir plačios galimybės.
Kinestetinis mokymas – dar mažai žinomas
Anot projekto koordinatorės, Pamario pagrindinės mokyklos anglų kalbos vyr. mokytojos Ivetos Ambrulaitienės, šis projektas labai naudingas ir mokykloms, ir mokytojams, ir mokiniams. „Kinestetiniai metodai – malonus ir veiksmingas būdas iš naujo atrasti motyvaciją mokymesi bei darbe, džiaugtis galimybėmis bei aplinka. Šis mokymas tampa svarbiu ir reikšmingu pokyčiu švietimo sistemoje“, – „Šilutės naujienoms“ sakė koordinatorė I.Ambrulaitienė.
Kinestetinis mokymas(sis) – realiai liečiant, judant, kitaip tariant, beveik viską išbandant praktiškai, įsimenant per judėjimą. Toks mokymo metodas susietas su įvairiais žaidimais, kuriuos šiais laikais labai mėgsta įvairaus amžiaus atstovai. Tai niekada nebus monotoniška, netaps rutina nei mokytojui, nei mokiniui. Aktyvūs mokomieji bei lavinantieji žaidimai įvairiose aplinkose (klasėje, kieme, ar kitur) kelia emocijas bei įvairius išgyvenimus, kurie padeda įsiminti teoriją, taisykles be didelių pastangų.
I.Ambrulaitienė sakė, jog apie kinestetinį mokymą ji sužinojo, galima sakyti, visai atsitiktinai. „Viename trijų savaičių seminare, kurį vedė savanoriai mokytojai iš Amerikos, buvo pristatytas kinestetinis mokymas. Po seminaro neliko abejonių dėl šio mokymo efektyvumo. Likome visi sužavėti“, – sakė I.Ambrulaitienė.
Kinestetinio mokymosi metodai bei jų taikymas mokiniams, ypač judriems, labai patinka, nes jie mokosi veikdami, todėl greičiau įsimena žodžius (užsienio kalbų pamokose), atskiria matematines figūras (matematikos pamokose), inscenizuodami perskaitytą kūrinį, prisimena pagrindinius veikėjus, atskleidžia jų charakterius. Moksleiviams taip pat patinka emocionaliai, demonstruojant, naudojant daug gestų ir mimikos elementų, atlikti užduotis.
Aplankė partnerius
Pamario pagrindinės mokyklos inicijuotame Nordplus Junior tarptautiniane projekte, startavusiame 2014-aisiais, dalyvavo trijų užsienio šalių – Danijos (Ringsted), Latvijos (Jūrmala) ir Lietuvos (Šilutė) mokyklos, kurios ugdymo procese jau pradėjo taikyti kinestetinius metodus.
Pirmasis partnerių susitikimas įvyko 2014 m. pabaigoje Jūrmalos Slokas pamatskola pagrindinėje mokykloje. Projekto dalyviai pristatė savo mokyklas, mokėsi ir išbandė įvairius kinestetinio mokymo(si) metodus, diskutavo apie metodų taikymą pamokose, jų įtaką mokinių ugdymo(si) kokybės gerinimui.
2015 m. balandį septynių Pamario pagrindinės mokyklos mokytojų komanda, vadovaujama projekto koordinatorės I.Ambrulaitienės, dalyvavo partnerių susitikime Ringstedo komunos Byskovskolen mokykloje. Mokytojai susipažino su Danijos švietimo sistema, dalyvavo atvirose pamokose, turėjo galimybę palyginti Danijos ir Lietuvos mokymo(si) panašumus ir skirtumus. Mokytojai taip pat susipažino su Danijos kultūra, tradicijomis, papročiais, lankėsi Ringstedo savivaldybėje.
Surengė tarptautinę konferenciją
Prieš savaitę mokyklų partnerių susitikimas surengtas ir Šilutėje. Pamario pagrindinėje mokykloje visą savaitę svečiuodamiesi danų, latvių ir estų mokyklų parnerių atstovai surengė konferenciją.
„Konferencijos tikslas buvo ne vien kalbėti, bet ir praktiškai išbandyti kinestetinio mokymo/si galimybes“, – sakė I.Ambrulaitienė. Konferencijoje Danijos atstovai, kurie daugiausiai turi patirties kinestetiniame mokyme, pristatė, kas apskritai yra kinestetinis mokymas, lietuvių koordinatorė skaitė pranešimą apie kinestetinio mokymo idėją tarptautiniame projekte, o latviai pasidalijo kinestetinio mokymo pavyzdžiais iš savo mokyklos.
Vėliau vyko darbas grupėse. Konferencijos dalyviai, tarp jų – atstovai iš Tauragės, Klaipėdos gimnazijų, Klaipėdos universiteto, Šilutės rajono mokyklų, turėjo galimybes išbandyti įvairius kinestetinius metodus. Vėliau patys prisipažino, kad nė nepajuto, kaip prabėgo diena. Tiesa, kai kuriuos iš dalyvių teorija iš pradžių išgąsdino, tačiau praktiniai užsiėmimai paliko gilius įspūdžius.
Partnerių lūkesčiai
Prieš konferenciją kalbinti svečiai Iš Jūrmalos (Latvija) „Šilutės naujienoms“ sakė, jog tikisi, kad įgyvendinant projektą keisis ir mokinių požiūris į mokymąsi, ir mokytojų – į darbą. Pasak jų, šiais laikais mokyti reikia kitaip, atsisakant senų įpročių, o būtent žaidimo ir žaismingumo forma padės stiprėti motyvacijai.
Danijos delegacijos atstovai atviravo, kad jų mokykloje iš viso mokosi 650 mokinių, iš jų daugiau kaip 100 – vaikai su specialiaisiais poreikiais. „Iš pradžių nežinojome, ko tikėtis iš šio projekto, bet per pirmojo etapo įgyvendinimo metus daug dirbome kultūrinio bendradarbiavimo srityje ir tai mus labai praturtino“, – sakė danų delegacijos koordinatorė Jette.
Danai pripažino, kad net neįsivaizdavo, kokios skirtingos yra Baltijos šalys Lietuva, Latvija, Estija bei jų žmonių mentalitetas, kultūra, įpročiai, charakteriai.
Estai šiemet prie projekto tik prisijungė, tad kol kas jiems viskas dar naujovė. Paklausti, ko tikisi iš šio projekto, sakė, kad nori įgyti naujos patirties bei orientuotis į individualų mokinio mokymą/si.
Kviečia prisijungti ir kitas mokyklas
Tęsiant Nordplus Junior tarptautinį projektą „Kinestetinio mokymo/si įtaka mokinių ugdymo/si kokybės gerinimui“, įvairūs kinestetiniai mokymo metodai bus taikomi pamokose ir neformaliajame ugdyme, taip pat bus vykdoma tolesnė sklaida.
Anot I.Ambrulaitienės, netrukus dienos šviesą išvys projekto pirmojo etapo vaisius – knyga su trijų šalių partnerių aprašytais kinestetinio mokymo metodais bei jų taikymu ir efektyvumu, taip pat bus aprašyti pamokų pavyzdžiai, padedantys mokytojams stiprinti jų pedagoginę, didaktinę kompetenciją.
Kadangi šis tarptautinis projektas sulaukė didžiulio populiarumo ir yra pratęstas, viena iš naujausių idėjų – kinestetiniam mokymui pritaikyti atviras mokyklos erdves. Planuojama, kad kiekviena mokykla partnerė sukurs 3 atviras erdves, kurios pritrauks mokinius mokytis žaismingiau. Vėliau ketinama sukurti programą, pagal kurią būtų rengiami įvairūs mokymai rajono ir visos šalies mokytojams, dalintis patirtimi apie kinestetinio mokymo galimybes bei būtinybę.