„Kintai Arts“ vysto, aktualizuoja ir tiria Pamario krašto paveldą. Koks organizacijos ir vietos, kurioje veikiate, ryšys? Kaip prisidedate prie kultūrinio, meninio švietimo Kintų miestelyje ir Pamario krašte?
Įstaigos gimimą lėmė ir mano gimtosios šaknys Kintuose, ir didelis noras gražinti, garsinti šį unikalų Pamario kraštą, kurio nepaliesta gamta kviečia kūrėjus čia užsibūti. Sukaupusi nemažai vadybinės patirties užsienio kompanijose, ėmiau ją taikyti organizuodama Kintų muzikos festivalį ir vėliau iš to išplaukusias veiklas – menininkų rezidencijos įkūrimą bei paveldo puoselėjimą. Paveldo puoselėjimas ir išsaugojimas tapo trečiuoju mūsų veiklų kertiniu akmeniu, nes tik aktualizuodami ir naudodamiesi paveldo vertybėmis jas išsaugome, prikeliame naujam gyvenimui ir perduodame ateinančioms kartoms.
Taigi vadovaudamiesi šiomis vertybėmis šviečiame Pamario gyventojus, jį lankančius turistus ir čia kuriančius menininkus. Tai reiškia visapusišką kūrybinį įsitraukimą, dalijimąsi idėjomis ir krašto gamtos, architektūros, istorijos pažinimą. Regione pristatome muzikos – nuo senosios iki šiuolaikinės/ eksperimentinės – raidą, kviečiame susipažinti su senaisiais amatais ir Pamario gyvenimo būdu: istorinių laivų statymu ir buriavimu, vėtrungių gamyba, keramika ir paveldiniu maistu.
Kokias „Kintai Arts“ vertybes išskirtumėte? Kuo jūsų organizacija, įgyvendindama rezidencijų veiklą, išsiskiria iš kitų?
Paminėčiau, kad visos mūsų veiklos išplaukia iš giluminio savo krašto dvasios stiprinimo ir puoselėjimo. Norime kraštą pristatyti čia atvykstantiems, skatinti gyventojus labiau didžiuotis savo gyvenamąja vieta ir suprasti jos unikalumą. Todėl labai svarbi rezidencijos veiklos užduotis regione – integruotis į vietovę taip, jog visi krašto gyventojai ja didžiuotųsi, padėtų ir dalyvautų įgyvendinamose veiklose, svetingai priimtų Pamario krašto lankytojus.
„Kintai Arts“ pradėjo darbuotis 2009 m. Kaip apibūdintumėte penkiolikos metų laikotarpį? Kas pasikeitė ir išliko? Kokios patirtys labiausiai įsiminė ir paliko didžiausią įspaudą?
„Kintai Arts“ savo veiklą pradėjo dar neturėdama įmonės statuso, todėl pirmuosius metus festivalį vystėme iš asmeninių lėšų. Tuometis augimo periodas, ko gero, buvo pats gražiausias ir įsimintiniausias. Man asmeniškai tai buvo patirties įveiklinimas savo gimtuosiuose namuose – Kintuose. Kartu tai buvo daugybės idėjų ir projektų įgyvendinimo laikas, išgryninęs pagrindinę veiklos liniją.
Kintų muzikos festivalis buvo ir yra pagrindinė mūsų veikla, kadangi muzika sujungia žmones ir pakylėja jų dvasią. Iš to išplaukė rezidencijos, kurioje menininkai galėtų apsistoti ir pristatyti savo kūrybą, poreikis ten, kur ji ir gimė, t. y. Kintuose. Taigi Šilutės savivaldybei pasiūlius pasinaudoti kadaise statytu istoriniu Kintų miestelio Rotušės pastatu, iššūkį priėmėme ir sėkmingai įgyvendinę INTEREG bei EEE finansinių mechanizmų Kultūrinio verslumo projektus, palaikomi ir remiami Šilutės savivaldybės, pastatą sutvarkėme ir visiškai pritaikėme veikloms.
Ko gero, pastatų rekonstrukcija buvo neplanuota veikla, bet atnešė didelės pridėtinės vertės – dabar turime puikiai aprūpintą rezidenciją: gyvenamuosius kambarius, galeriją, medžio, tapybos ir keramikos dirbtuves. Pagal Kultūrinio verslumo projektą įrengėme paveldinio maisto edukacijų virtuvę ir salę, kurioje pristatysime Pamario krašto istoriją per maisto paveldo kultūrą.
Po trejų metų pertraukos „Kintai Arts“ gavo Lietuvos kultūros tarybos strateginį finansavimą. O kaip užsitikrinote organizacijos pulsavimą ir aktyvią veiklą, finansavimo šaltinius, kai nepatekote tarp tarybos finansuojamų organizacijų?
Pirmo sėkmingo strateginio finansavimo periodo pabaigoje kaip tik baigėme rezidencijos renovaciją ir aukštai kėlėme sparnus. Tačiau teko skaudžiai nusivilti ir galvoti kaip išgyventi trejus metus nesuplanavus veiklų bei užtikrinti minimalų finansavimą darbuotojams išlaikyti. Teko permąstyti ir rasti būdų kaip toliau veikti, nenutraukiant veiklos. Ne kartą sakiau, jog Lietuvos kultūros tarybai reiktų surasti mechanizmą, kuris atrinktų organizacijas, festivalius, kitus kultūrinius renginius, pasiekusius tam tikrą valstybei priimtiną finansuoti lygį, ir juos pervestų į kitą finansavimo lygmenį, beveik prilygintiną biudžetinėms įstaigoms.
Visgi sunkų periodą išgyvenome, parašėme ir laimėjome EEE finansinių mechanizmų finansuojamą kultūrinio verslumo projektą „Kultūros skūnė“, kuris mus mokė ir toliau skatina veikti mąstant apie kultūrinį verslumą ir vietokūrą. Manyčiau, pats laikas pamiršti stereotipus, susijusius su kultūros atlygiais. Kultūrininkams neturėtų būti gėda užsidirbti, gauti adekvačius honorarus ir jaustis solidžiai.
Tačiau naujausias tarybos strateginio finansavimo konkursas jums buvo sėkmingas ir 2025–2027 m. užsitikrinote lėšas. Kiek jis svarbus organizacijai? Kokius projektus padės tęsti gautas finansavimas? Kokie tolesni planai ir ateities vizijos?
Labai džiaugiamės gautu strateginiu finansavimu, nes tik dėl jo dabar galime vykdyti suplanuotas veiklas, išlaikyti, kartu kviestis į komandą profesionalus, įgyvendinti įsipareigojimus pagrindiniams projekto finansuotojams. Žinoma, veiklos kryptys išlieka tos pačios – Kintų muzikos festivalio vystymas, prieinamumo, novatoriškumo ir auditorijos ugdymo skatinimas. Taip pat toliau plėtosime meno rezidencijos veiklas, sieksime įsitvirtinti tarptautinėje erdvėje. Tobulindami paveldo veiklas įtrauksime ir pristatysime Pamario krašto istoriją vaikams, jaunimui ir socialiai jautrioms grupėms. Tikimės, kad ateinantys treji metai bus ramesni ir leis įsitvirtinti kaip stabiliai veikiančiai įstaigai.
Kokią „Kintai Arts“ organizaciją norėtumėte matyti ateityje?
Didžiausias noras ir siekiamybė, kad „Kintai Arts“ gyvuotų kaip organizacija, nepriklausoma nuo tų, kas ją įkūrė. Be to, sulaukusi strateginių finansavimų komanda ir toliau galėtų veikti, vykdyti įtvirtintas veiklas ir siektų šį nuostabų Pamario kraštą paversti Lietuvą reprezentuojančią vieta kuriantiems, unikalią gamtą ir paveldą puoselėjantiems žmonėms.