Keturias dienas Kintuose dūzgė dvi dešimtys svečių iš JAV – Ajovos valstijos Hubbard miestelio evangelikų liuteronų parapijos nariai kintiškiams padėjo remontuoti vietos evangelikų liuteronų bažnytėlę.
Svečiai ir patys dirbo, ir apmokėjo išlaidas perkant remontui reikalingas medžiagas ir įrankius, tad jų paramą sunku būtų įvertinti vien pinigais.
Bažnyčiai – daugiau nei 100 metų
Apie geradarių talkininkų būrį „Šilutės naujienoms“ pranešė Kintų evangelikų liuteronų parapijos kunigas Mindaugas Žilinskis, kuriam tokia geranoriškų svečių „invazija“ buvo ypač maloni. Mat jau nebe pirmus metus kintiškiai savomis jėgomis remontuoja bažnytėlę, o svečiai iš JAV pasisiūlė padėti ne tik darbu, bet ir lėšomis.
M.Žilinskis pasakoja, kad Kintų evangelikų bažnytėlei – jau daugiau nei 100 metų. Jubiliejus buvo atšvęstas 2008-aisiais. Tad nenuostabu, kad pastate yra daug darbų.
Amerikiečius tokiam labdaringam darbui subūrė jų kunigas, dr. Mathew Rueger. Ne tik subūrė, bet kartu su visais dirbo visus darbus.
Svečiams vertėjavęs Priekulės evangelikų liuteronų kunigas Darius Petkūnas pasakojo, kad M.Rueger yra senas jo pažįstamas, o prieš 6 metus jo vadovaujami parapijiečiai padėjo remontuoti ir Priekulės bažnyčią.
„Jau tada pagalvojau, kaip gerai būtų, jei jie atvažiuotų ir į Kintus“, – prisipažįsta M.Žilinskis.
Ir dirbo, ir pinigais parėmė
D.Petkūnas nenustebo, kai kunigas M.Rueger paklausė, gal jo gimtinėje amerikiečių būrys galėtų padaryti dar kokių gerų darbų. Tokia tradicija – be atlygio daryti gerus darbus bažnyčios ir visuomenės labui – gyva JAV parapijose.
D.Petkūnui du kartus kartoti nereikėjo, mat jis gerai žinojo, kad kolega M.Žilinskis su parapijiečiais jau nebe pirmi metai remontuoja Kintų bažnyčią ir šalia jos stovintį parapijai priklausantį namelį. Tad ir pasiūlė amerikiečiams važiuoti į Kintus.
Tarp atvykėlių yra ir septyniasdešimtmečių, ir jaunesnių moterų ir vyrų, o apie pusę amerikiečių grupės sudaro moksleiviško amžiaus jaunimas, kurį tėvai sąmoningai vežasi į panašias akcijas. Taip siekiama ugdyti darbščius, kitam aukotis ir krikščionišką meilę dalinti sugebančius žmones.
Moksleiviams kelionės bilietus, kainavusius po 1500 JAV dolerių, nupirko tėvai, bet jaunuoliams patiems teko susitaupyti pinigų gyvenimui ir maistui Lietuvoje.
Gausus svečių būrys it bitelės išsidalijo darbus ir ėmėsi jų jau pirmąją atvykimo dieną – praėjusios savaitės pirmadienį. Jie tvarkė palėpę ir klojo joje grindis, sandarino ir dažė langus, iš naujo įrengė altorių, kuris dabar bus žymiai patogesnis vyresniems žmonėms, nes nebereikės iki jo lipti laiptais lyg ant scenos – tai buvo labai nepatogu vyresnio amžiaus žmonėms.
Amerikiečiai ne tik dirbo, bet ir už savo pinigus supirko reikalingas medžiagas – medieną, dažus, gruntus, nupirko arba išnuomojo įrankius. Be to, jie kompensavo tų kelių dienų bažnyčios šildymo išlaidas – apie 500 litų.
Dauguma augina kiaules
Svečiams labai patiko Kintų miestelis, kuris dydžiu primena jų gimtąjį miestelį: jame gyvena apie 800 žmonių, 400 iš jų – šios evangelikų liuteronų parapijos nariai.
Dauguma svečių – ūkininkai, auginantys kukurūzus, sojas, užsiimantys kiaulininkyste.
Amerikiečiai pasakojo, jog jų valstija dar vadinama kiaulių valstija, mat šių riestasnukių joje auginama 5 kartus daugiau, nei gyvena žmonių. Kai kurie ūkininkai turi ir 1000, ir 30 000 kiaulių.
Muziejuje bus ir peršautas Kristus
Vykstantį bažnyčios remontą kunigas M.Žilinskis vadina visos parapijos renovacija, mat jo tikslas buvęs ne tik pastatą atnaujinti, bet ir visą parapiją sujudinti. Akivaizdu, kad jam pavyko, nes kintiškiai domisi, kas čia vyksta, kaip jų maldos namai atrodys po remonto.
Kur buvęs, kur nebuvęs, į statybvietę vis suko seniūnas Antanas Kližentis, su kunigu remonto darbus aptarė klaipėdietė, iš Vabalų kaimo kilusi, bet taip aktyvia Kintų parapijos nare ir likusi šišioniške save vadinanti Rita Asnauskienė. Statybinį išsilavinimą turinti moteris padėjo profesionaliai organizuoti darbus.
M.Žilinskis visada svečius vedasi į bažnyčios palėpę, kurioje nuo pat jos remonto pradžios saugo čia rastus įdomius senus daiktus. Vienas jų – prieš porą metų aptiktas peršautas Kristus. Išganytojo statulėlės galvoje ir krūtinėje žiojėja dvi nemenkos angos… Kunigas spėja, kad taip sovietmečiu rankos taiklumą bandė sovietų kariai, ir pasvarsto: „Jei ranka pakilo prieš šventenybę, kokia bevertė turėjo tam žmogui būti kito žmogaus gyvybė?..“
Dalis palėpėje rastų daiktų tikrai ras savo vietą M.Žilinskio planuojamame įkurti muziejuje, kuris pasakos apie bažnyčios persekiojimą sovietmečiu.
Rengia ir socialinių paslaugų namus
Darbai verda ir greta bažnyčios stovinčiame namelyje, kuriame kažkada buvo kunigų ūkinis pastatas. Čia kintiškiai evangelikų liuteronų parapijos nariai rengia bendruomenės socialinių paslaugų namus pagal to paties pavadinimo projektą.
M.Žilinskis pasakoja, jog tą namelį jie visi praminę K.Donelaičio nameliu – šiemet minimų šio Mažosios Lietuvos dainiaus 300-ųjų gimimo metinių proga.
Sumanyta, kad tame namelyje ateityje turėtų vykti rūpinimasis vargšais, – taip, kaip savo laiku darė K.Donelaitis. Čia laikiną prieglobstį turėtų rasti sunkius savo gyvenimo periodus išgyvenantys vieniši ar neįgalūs žmonės, našlės.
O tolesnėse M.Žilinskio svajonėse – varpinė priešais bažnyčią, kuri, tikimasi, iškils per kelerius metus. Mat prieš porą metų dvasininkas iš Vokietijos parsigabeno įspūdingo dydžio varpą, kurį simboliškai pavadino visų Kintų parapijos tikinčiųjų vienybės simboliu. Tad dabar belieka ieškoti pinigų varpinės statybai, kurioje kabantis tas simbolis kviestų visus vienybei.