Kintų muzikos festivalyje garsūs atlikėjai dovanos žydų kompozitorių muzikos programas

Ryškus pamario kultūros reiškinys – šįmet jau tryliktasis Kintų muzikos festivalis – tęsia pažinčių su žydų kompozitorių kūryba ciklą. Rugpjūčio 17-ąją Kintų Didžiojoje bažnyčioje programą „Laiškai iš praeities. In memoriam Anatolijui Šenderovui“ pristatys žinomi atlikėjai – tenoras Rafailas Karpis ir pianistas Darius Mažintas. Rugpjūčio 22 ir 23 dienomis Nidoje ir Kintuose koncertus „Estrellita“ surengs viena ryškiausių šalies smuikininkių Dalia Dėdinskaitė ir pasaulyje pripažintas Kanados pianistas Walteris Delahuntas.

D. Dėdinskaitė/ M. Norkevičiaus nuotr.
„Tai – mano sielos, vaikystės muzika, mano šaknys, jidiš kalba“, – vardija Kintų muzikos festivalio debiutantas, populiarusis tenoras R. Karpis, į šią programą sudėtomis dainomis siekiantis įprasminti iki Antrojo pasaulinio karo egzistavusią žydų kultūrą, nykstančią jidiš kalbą. Kelios skambėsiančios dainos sukurtos Holokausto metu, viena aranžuota profesoriaus Vytauto Miškinio. Programą „Laiškai iš praeities“ jiedu su D. Mažintu jau yra atlikę įvairiuose miestuose, išleidę šių dainų plokštelę „Yiddish songs. A Letter from the Past“.
Koncerte Kintų Didžiojoje bažnyčioje taip pat skambės šiuolaikinio litvakų kompozitoriaus Anatolijaus Šenderovo dainų ciklas „Puslapiai iš užmirštos knygos“ žydų liaudies tekstais hebrajų kalba. Jis buvo sukurtas pagal septynias melodijas iš 1927 metais Vilniaus Žydų istorinės etnografinės draugijos išleistos knygos „Muzykaliszer pinkos“ („Muzikos metraštis“).
„Šenderovas – tas kompozitorius, su kuriuo teko daugiausia dirbti asmeniškai, kurio muzika yra artimiausia mano identitetui. Galima sakyti, jis kūrė apie Lietuvos žydų istoriją“, – sako asmeniškai itin jautraus koncerto laukiantis R. Karpis.
Rupjūčio 22-ąją Nidos Thomo Manno muziejuje, o 23-iąją Kintų Didžiojoje bažnyčioje į koncertą „Estrellita“ (žvaigždutė), pavadintą pagal Vilniuje gimusio garsiojo smuikininko, pasaulinę karjerą padariusio Jaschos Heifetzo aranžuotą Manuelio Ponce kūrinį. „Programos idėja ir pirminis pavadinimas buvo „Litvakų smuiko menas“. Minėdami Anatolijaus Šenderovo penktąsias mirties metines, pradėsime koncertą jo įsimintinu kūriniu – melodija kino filmui „Getas“. Tuomet keliausime prie Lazdijuose gimusio, visame pasaulyje gyvenusio ir galiausiai Holivudo filmams muziką rašiusio Josepho Achrono ir Jaschos Heifetzo aranžuotų miniatiūrų“, – pasakoja D. Dėdinskaitė. Iškilti Achronui, legendinio vengrų muzikanto, dirigento ir pedagogo Leopoldo Auerio mokiniui, padėjo būtent Heifetzas, – pakako, kad smuiko garsenybė atliktų jo „Hebrajišką melodiją“. Šį kūrinį Nidos ir Kintų publikai taip pat interpretuos D. Dėdinkaitė su žinomu Kanados pianistu W. Delahuntu.
„Achronas yra palikęs daug miniatiūrų smuikui ir fortepijonui, paremtų hebrajišku stiliumi, kurį jis atsinešė iš savo vaikystės, klausydamas mamos lopšinių, girdėdamas šokių muziką. Koncertą baigsime George’o Gershwino parašytu, Heifetzo aranžuotu kūriniu „Trys preliudai“. Programa dvelkia prieškariu Europoje, kai visos kultūros, religijos gražiai sugyveno. Muzika spalvinga, nuotaikinga, tinkama visiems“, – sako smuikininkė. Su W. Delahuntu prieš porą metų ji yra koncertavusi ir apibūdina pianistą, kaip „muzikantą, su kuriuo visada įdomu groti“.
Žydų muzikos inkliuzais džiaugiasi Kintų muzikos festivalio įkūrėja ir vadovė Audra Juodeškienė. „Treti metai bendradarbiaujame su „Geros valios fondu“, vykdome projektą, kuriuo žydų kompozitorių muzika pristatoma ir populiarinama Mažojoje Lietuvoje. Rengėme koncertus Švėkšnoje, taip paskatinome jos sinagogos remontą, pasienio miesteliuose, kur yra išlikusios sinagogos, kitose vietose“, – pasakoja ji.