Delavero universiteto ataskaitoje apskaičiuota, kad žmogaus sukeltos klimato kaitos poveikis praėjusiais metais 6,3 proc. sumažino pasaulio ekonomikos produkciją, skaičiuojant pagal gyventojų skaičių. Šie skaičiai atspindi tiek tiesiogines klimato kaitos pasekmes (mitybos, žemės ūkio ir gamybos sutrikimus ar dėl didelio karščio sumažėjusį produktyvumą), tiek šalutinį poveikį pasaulinei prekybai ir investicijoms.
„Dėl klimato kaitos pasaulis nuskurdo trilijonais dolerių ir didžioji dalis šios naštos tenka neturtingoms šalims“, – sakė tyrimo autorius Jamesas Risingas iš Delavero universiteto.
Kai skaičiuojama neatsižvelgiant į poveikį, kurį patiria vidutinis žmogus, 2022 metais pasaulio BVP nuostoliai sudarė 1,8 proc. arba apie 1,5 trln. JAV dolerių. „Skirtumas tarp šių dviejų skaičių atspindi netolygų klimato kaitos poveikio pasiskirstymą – jis didžiausias mažų pajamų šalyse ir atogrąžų regionuose, kuriuose paprastai gyvena daugiau gyventojų ir yra mažesnis BVP“, – sakoma autorių pareiškime.
Mažiausiai išsivysčiusiose šalyse, skaičiuojant pagal gyventojų skaičių, BVP sumažėjo daugiau – 8,3 proc., o labiausiai nukentėjo Pietryčių Azija ir Pietų Afrika – jų BVP atitinkamai sumažėjo 14,1 proc. ir 11,2 proc.
Kai kurioms išsivysčiusioms šalims tai buvo naudinga. Dėl šiltesnių žiemų Europoje praėjusiais metais BVP grynasis prieaugis siekė beveik 5 procentus. Tačiau toks prieaugis gali sumažėti, nes karštesnės vasaros atsveria švelnesnes žiemas.
Pernai Egipte vykusiose COP27 derybose šalys susitarė įsteigti specialų fondą, kuris padėtų pažeidžiamoms šalims įveikti klimato nelaimių ir ekstremalių oro sąlygų sukeltus nuostolius.
Mažų ir vidutinių pajamų šalys per pastaruosius 30 metų patyrė bendrą 21 trln. JAV dolerių kapitalo ir BVP nuostolį, t. y. maždaug pusę viso 2023 metų besivystančių šalių BVP, teigiama ataskaitoje.
Pagal Elta inf.