Krašto žvejai sunerimo dėl naujų iniciatyvų drausti verslinę žvejybą Kuršių mariose

            

 Iš esmės pritarta įregistruotam Seimo narės A. Gedvilienės projektui, kurio tikslas uždrausti verslinę žvejybą Kuršių mariose, siekiant suteikti prioritetą mėgėjiškai žūklei. Vyriausybės išvadoje siūlomos kiek švelnesnės nuostatos, kuriomis žvejybos limitus ruošiamasi mažinti 50 proc., o vienos žvejybos įmonės galimybes apriboti 3 kartus.

Žvejai tokius užmojus vadina visišku žvejybos Kuršių mariose sužlugdymu, tokie Vyriausybės planai veda į ne į progresą, bet į regresą. Žvejai niekada neprašė didinti pajėgumus, žvejybos limitai  nesikeičia daugiau kaip 10 metų, bet toks žvejybos galimybių mažinimas privers trauktis įmones iš verslo, nes jos neišlaikys darbuotojų. Tikriausiai valdžios žmonės galvoja, kad ir vienas žvejas gali vykdyti verslinę žvejybą, bet taip tikrai nėra. Juk gaudyklės pastatymui ir jos lankymui reikia pasitelkti net tris  žvejus, todėl sąnaudos lieka tos pačios.

Kokiam laikui uždraudžiama žvejyba nekalbama, nors vadovaujantis ES reglamentais turėtų būti numatyta trukmė. Jei jos nėra, reiškia visam laikui. 

Žvejybos reguliavimo skirtumai tarp Lietuvos ir Rusijos

Lapkričio 30 d. įvyko bendroji Lietuvos – Rusijos žuvininkystės reikalų 22-oji sesija, kuomet vadovaujantis mokslinių tyrimų duomenimis, abi šalys susitaria dėl  bendro žuvų limitų Kuršių mariose: karšių, starkių, stintų. Be to, susipažįsta su žvejybos reguliavimo naujovėmis.

Rusijos atstovai, matydami didėjančius žvejų mėgėjų srautus, visiškai uždraudė du mėnesius lašišinių žuvų žvejybą neršto metu. Verslininkams jokių draudimų neįvedė, anaiptol – šlakis išimtas iš Raudonosios knygos, todėl džiaugsmingai pranešė, kad  kitais metais žada pateikti ant prekystalių šias lašišines žuvis vartotojams.

Lietuvos žvejai verslininkai tokių „zuikio svajonių“ neturi, nes Aplinkos ministerija dėl šioms žuvims taikomos didesnės apsaugos, šiemet įvedė dar didesnius teritorijų apribojimus. Žvejai įpareigoti nuo vasaros vidurio patraukti žvejybos įrankius nuo pakraščių Kuršių marių šiaurinėje ir vakarinėje dalyse. Lašišinės žuvys ištisus metus paleidžiamos, o nuo praėjusių metų lapkričio net atsitiktinai įkliuvusias ir negyvybingas žuvis privaloma nedelsiant išmesti į vandenį. Lietuvos žvejybos žemėlapis raudonuoja, nes apribotų ir uždraustų teritorijų kasmet daugėja, taip pat griežtinamos žvejybos taisyklės.

Išsiskyrė mokslininkų nuomonės 

Rusijos  mokslininkai įvardijo, kad karšio ir starkio išteklių būklė yra saugiame lygmenyje, todėl rekomendavo limitų nekeisti. Stintų bendrą limitą siūlo sumažinti nuo 400 t iki 350 t, nors praėjusių metų mažų stintų laimikių su bendra išteklių būkle nesiejo, paaiškino, kad praėjusį sezoną stintų laimikius įtakojo hidrologinės sąlygos: režimas laike buvo ištęstas, žemas vandens lygis, dėl to žvejai negalėjo sužvejoti stintų. Rusijos  žvejai sužvejojo 56 tonas, Lietuvos – apie 120 t. Lietuvos mokslininkai įžvelgė starkių mažėjimą ir pasiūlė 20 proc. sumažinti bendrą jų limitą, Rusijos atstovai nesutiko. Jų nuomone šiemet nustatyti rekordiškai geri biomasės indekso duomenys, 2018 metų jauniklių, kurie lems 2022 metų starkių laimikį, grupė ypač gera. Rusijos Federacijos atstovai sakė nenorintys abejoti Lietuvos mokslininkų duomenimis, bet yra įsitikinę ir savo duomenų teisingumu.

Manytina, kad gavosi nuomonių skirtumas dėl starkių išteklių, nes šalys taikė skirtingus ichtiologinių duomenų tyrimo modelius. Bet simbiozė turėjo gautis, kodėl nesigavo, neaišku. Todėl Rusijos atstovai pasiūlė tampresnį bendradarbiavimą tarp mokslininkų, kurie kitais metais suderintų taikomus metodus.

Ar verslininkai išgaudo žuvis? 

Vykusios  sesijos metu buvo pristatytas Kauno marių telkinyje atliktas mokslinis tyrimas, kuris atskleidė netikėtus faktus. Uždraudus verslinę žvejybą Kauno mariose nuo 2013 metų, kai kurie Seimo nariai ir žvejai mėgėjai garsiai skelbė, kad mariose 4 kartus pagausėjo žuvų ištekliai. Atliktas mokslinis darbas parodė, kad tai mitas, nes biomedicinos mokslų dr. L. Ložys atskleidė, kad ešerių, starkių, lydekų, karšių Kauno mariose biomasė nepasikeitė, jų būklė yra tame pačiame lygmenyje, šių žuvų ištekliai nepadidėjo. Nustatyta, kad 4 kartus padidėjo biomasė vienintelės žuvies rūšies – kuojos, kuri užaugo iki 0,8 kg. Jos biomase uždengiamos kitos žuvų rūšys.

Peršasi išvada, kad žvejai mėgėjai yra pajėgūs išgaudyti ne tik savo nuolat sužvejojamą žuvų kiekį, bet ir buvusį žvejybos verslo limitą. Ne veltui Europos Sąjunga siūlo skirti didelį dėmesį žvejų mėgėjų žvejybai, duomenų rinkimui bei žvejybos reguliavimo priemonių įvedimui.

Rezultato ilgai laukti neteks

Šiuo  metu skaičiuojama virš 200 tūkst. žvejų mėgėjų arba apie 500 tūkst. su tais, kurie bent kartą per metus paima meškerę į rankas. Lietuvos upės, ežerai, Kauno marios atiduotos žvejams mėgėjams. Pagrindinis Lietuvos verslinės žvejybos vandens telkinys – Kuršių marios, kuriose dirba viso labo tik 180 žvejų. Jie kasmet Lietuvos vartotojams pateikia iki 1200 t šviežios žuvies. Taigi, vyksta kova dėl žuvų išteklių, kuri prilygsta  „dramblio ir musės“ kovai. Ar bus išstumti senieji pamario žvejai, sunaikintos šimtametės žvejų tradicijos, unikalus šio krašto paveldas, kai į šias vertybes atsisuka viso pasaulio šalys, priklausys nuo valdančiųjų ir Seimo narių sprendimo. Žvejai dėkingi mūsų krašto žmonėms, vietos politikams, palaikantiems žvejus verslininkus.

Ar greitai Pamario krašto vartotojui vietoje laukinės, šviežios žuvies bus pateikta šaldyta importuota, pamatysime ateinančioje LR Seimo pavasario sesijoje. Jeigu vis tik būtų priimtas toks sprendimas ir žvejų verslo neliks, tai žvejai, stebintys aplinkoje vykstančius veiksnius apie 30 metų, tvirtai žino, kad jeigu neužteks politinės valios išspręsti su Kuršių mariomis susijusių problemų (tokių kaip druskingo vandens įtakos, taršos, užseklėjusių upių žiočių gylio atstatymo, žuvų neršto apsaugos ir kt.), tai tikrai norimo rezultato dėl žuvų pagausėjimo nepasieksime.