Dabar – adventas, pasninkas, „silkių metas“. Labai skanu ir sveika vietoj mėsos dažniau valgyti žuvies patiekalų, o prieškalėdinis metas neįsivaizduojamas be įvairiausiai pagamintos silkės.
Silkė – maistiniu požiuriu labai vertinga. Joje yra nuo 15 iki 19 proc. baltymų, tačiau pati didžiausia vertybė – tos amino rūgštys, kurios vadinamos nepakeičiamomis, nes žmogaus organizmas jų negamina ir gali gauti tik su maistu. Viena jų – oleino rūgštis – gerina kraujo apytaką smegenyse bei širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą.
Vertingiausia – riebi silkė
Vartotojai silkių rūšių neskiria ir dažniausiai vadina sūdytas silkes pagal tai, iš kur jos atgabentos, norvegiškomis, Kaspijos, olandiškomis ar Baltijos silkėmis, o taip pat vertina šias žuvis pagal riebumą. Iš tikrųjų įvairių silkių rūšių riebumas – nevienodas ir svyruoja nuo 2 iki 33 proc. Riebiausios – šiaurės platumose gyvenančios silkės, o piečiau aptinkamose silkėse – daugiau jodo.
Rekomenduojame patiems nusipirkti silkę ir ją išdarinėti. Taip išvengsite įvairių maisto priedų. Naudingosios medžiagos geriausiai išsilaiko silkėse iš statinių. Neverta pirkti silkės vakuuminėje pakuotėje ateičiai. Nuo šviesos poveikio žuvis praranda naudingąsias medžiagas.
Silkė turtinga polinesočiųjų riebiųjų rūgščių omega-3. Jos šalina iš organizmo kenksmingą cholesterolį ir 40 proc. sumažina širdies bei kraujagyslių ligų riziką. Todėl ypač sveika valgyti riebią silkę. Kuo „storesnė“ žuvis, tuo joje daugiau gydomųjų rūgščių.
Mokslininkai nustatė, kad riebiosios omega-3 rūgštys reikalingos būsimojo vaiko smegenims formuoti. Todėl moterys neturėtų atsisakyti silkės nėštumo metu. Žinoma, piktnaudžiauti šia žuvimi taip pat nereikėtų.
Silkę reguliariai valgantys žmonės rečiau peršąla, rečiau serga infekcinėmis ligomis, geriau mato vyresniame amžiuje ir netgi išvengia nūdienos rykštės – akių ligų.
Dantis ir kaulus stiprina fosforas, kurio silkėje yra labai daug. Be to, fosforas vaidina svarbų vaidmenį smegenų, širdies, raumenų audinių veikloje. Svarbus jis ir medžiagų apykaitai. Be to, fosforas gerina atmintį. Todėl, jeigu jūsų vaikai mokosi, silkė būtinai turi įeiti į jų mitybos racioną.
Silkėje yra seleno, labai naudingo mūsų organizmui. Jis du kartus sumažina riziką susirgti skrandžio ar žarnyno vėžiu. Selenas lėtina senėjimo procesą ir, be to, gerina medžiagų apykaitą. Rudenį ir žiemą organizmas blogiau pasisavina angliavandenius, o selenas atstato balansą.
Dėl didelio baltymų ir riebiųjų omega-3 rūgščių kiekio silkė puikiai pašalina nuovargį. Ypač efektyvi silkė tuo atveju, jeigu jūs užsiimate intelektualia veikla. Sūdyta žuvis gali numalšinti galvos skausmą, atsiradusį dėl pervargimo.
Silkių ikrai vertingesni nei lašišų
Visame pasaulyje labiausiai vertinami juodieji ir raudonieji ikrai, tačiau japonai pirmenybę atiduoda silkių ikrams. Šis faktas gali pasirodyti keistas, jei japonai nenutuoktų apie silkių ikrų ypatingas savybes. Juose – iki 14 proc. gerojo cholesterino, iki 44 proc. riebalus skaidančio lecitino, B, A, D, E, C vitaminų rinkinys, daug geležies, jodo, kalcio, magnio, kalio, sieros, seleno, cinko, natrio, fosforo ir kitų mineralų – vos ne visa Mendelejevo lentelė.
Ši gamtos sukurta „vaistinė“ puikiai stimuliuoja gyvybinius organizmo procesus – kraujyje didėja hemoglobino kiekis, normalizuojasi arterinis spaudimas, vyksta odos regeneracija. Beje, silkės ikrų poveikis odai toks didelis, kad Japonijoje labai populiarios kaukės iš šio produkto, kurios atstato pažeistas odos vietas, lygina raukšles ir stabdo senėjimo procesus.
Pieniuose – įspūdinga mikroelementų kolekcija
Silkių pieniai – taip pat aukštos kokybės produktas: 100 g pienių energetinė vertė – 100 kcal, todėl juos rekomenduoja valgyti ligoniams, kuriems reikia atstatyti jėgas, sportininkams ir darbininkams, patiriantiems didelius fizinius krūvius. Silkių pieniuose beveik nėra angliavandenių, tačiau daug baltymų ir riebalų bei įspūdinga kolekcija mikroelementų: geležis, magnis, fosforas, kalis, natris ir gausybė vitaminų: A, E, C, B1, B2, B12, PP.
Pieniuose esantis glicinas stimuliuoja smegenų ląstelių veiklą. Silkės pieniai – veiksmingas imunomoduliatorius: jei įtrauksite juos į valgiaraštį, vos pajutę pirmuosius peršalimo požymius, tai arba visai atsikratysite negalavimo arba jo forma bus labai lengva.
SVARBU: gydytojai perspėja, kad silkių turėtų privengti arba valgyti jas nedidelėmis porcijomis tie, kas serga inkstų ir kepenų ligomis, opomis, tie, kurių kraujo spaudimas – aukštas, kurie skundžiasi vidurių užkietėjimu. Žinoma, visiškai silkės atsisakyti nerekomenduojama, tačiau siūloma ją valgyti virtą, o sūdytą prieš vartojimą išmirkyti piene arba stiprioje arbatoje.