2013 m. bankrotų skaičius 14 proc. viršijo 2012 metų rezultatą. Pernai bankrutuojančiomis buvo paskelbtos 1545 įmonės, kai 2012 m. – 1354. Smarkiau bankrotai puolė didmenininkus, transportininkus ir paslaugų įmones, išliko aukštas bankrotų lygis statybos ir maitinimo šakose. Dėl bankroto praėjusiais metais be darbo liko daugiau darbuotojų nei užpernai, teigia įmonių kreditingumo vertinimo bendrovės UAB „Creditreform Lietuva“ specialistai, atlikę Registrų centro duomenų analizę.
„Pagrindinės verslo nesėkmių priežastys ir toliau nesikeičia – rinkos žaidėjų stambėjimas, išstumiantis smulkesnius konkurentus; naujų verslų augimas kai kuriose ūkio šakose, o dalyje įmonių – stipriai ūgtelėjusios sąnaudos ar kritusios pajamos, – pažymi UAB „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa. – Gausesni prekybos ir paslaugų įmonių bankrotai liudija, kad daugelis vidaus rinkoje veikiančių įmonių yra pakankamai silpnos būklės. O metų pabaigos tendencijos rodo, kad trumpėja prekių ir paslaugų paskirstymo grandinės – iš jų iškrenta unikalių nišų vidaus rinkoje neužimančios didmeninės prekybos įmonės, ypač tos, kurios neturi pakankamai apyvartinio kapitalo.“
Bankrutuojančių įmonių, lyginant su praėjusiais metais, absoliučiais skaičiais labiausiai augo prekyboje – nuo 387 iki 452 (+16,8 proc.). Labiausiai verslas nesisekė maisto, drabužių ir tekstilės, farmacijos, elektros prietaisų didmenininkams. Dauguma jų darbavosi būtent vidaus rinkoje. Bankrotų gausėjo ir automobilių remonto bei prekybos šakoje (nuo 57 iki 70).
Po pernykščio bankrotų šuolio nesėkmių skaičiaus augimas sulėtėjo mažmeninės prekybos (augo nuo 200 iki 208) ir maitinimo šakose (nuo 106 iki 110), kai ankstesniais metais bankrotų šuolis siekė net 63% (lyginant su 2011 m.).
Transporte bankrotų pagausėjo nuo 128 iki 174 (+35,9 proc.). Vežėjų bankrutavo 34, o ekspeditorių – 11 daugiau nei 2012 m.
Pramonėje nesėkmingų verslų padaugėjo nedaug – tik 4,6 proc. Čia didžiausias bankrotų augimas buvo medžio apdirbimo šakoje (nuo 33 iki 45) ir siuvimo pramonėje (nuo 12 iki 16). Tuo pat metu mažėjo žlugusių įmonių baldų pramonės ir plastiko gamybos šakose.
Mažiau negu pernai užsidarė nekilnojamojo turto įmonių (nuo 68 iki 57). Statybininkų bankrotų pagausėjo nežymiai – nuo 249 iki 255. Tačiau penktadaliu išaugo verslo nesėkmių pastatų statyboje (nuo 137 iki 164), sumažėjo specializuotoje statybos veikloje (nuo 102 iki 83).
Kai kuriose paslaugų sektoriaus šakose nesėkmių ne tik daugėjo dešimtimis procentų, tačiau buvo sumušti dar nuo 2009 m. laikęsi rekordai: programavimo įmonių bankrotų pagausėjo nuo 7 iki 15, reklamos – nuo 16 iki 30, nuomos – nuo 9 iki 18, architektūros ir inžinerijos – nuo 12 iki 24, konsultavimo veikloje – nuo 19 iki 30. Tačiau sumažėjonesėkmių teisinių ir apskaitos paslaugų, leidybos, kompiuterių ir buitinės technikos taisymo veiklose.
Naujų (po 2009 m. įsteigtų) įmonių bankrotų dalis išaugo nuo 20,2 iki 25,5 proc. Tarp skaitlingesnių veiklų didžiausia po 2009 m. įsteigtų įmonių bankrotų dalis yra maitinimo veikoje (49 proc.), ekspedijavimo veikloje (39 proc.), konsultacinėje veikloje (37 proc.), baldų gamyboje (30 proc.).
2013 m. žlugusiose įmonėse darbo neteko 6139 darbuotojai, kai užpernai – 5402.
Pernai, lyginant su 2012 metais, verslo nesėkmės mažiau persekiojo tik verslininkus, vysčiusius verslą Šiaulių ir Marijampolės apskrityse. Vilniaus apskrityje bankrotų pagausėjo 18 proc. (nuo 526 iki 623), o Kauno apskrityje šuolis buvo ypač žymus – nuo 222 iki 276 (24 proc.).