Kuršių mariose – druskingumo rekordai

Kuršių marios laikomos druskėto vandens  lagūna, kurios centrinė dalis yra priklausoma nuo gėlo Nemuno upės nuotėkio, siekiančio apie 22 km³ vandens per metus. Todėl vidutinis metinis druskingumas šioje dalyje svyruoja apie 0,08 proc. Šiaurinėje marių dalyje ir Klaipėdos sąsiaurio akvatorijoje dėl druskėto vandens prietakos druskingumas svyruoja 1,77 proc., su nereguliariais svyravimais net iki 7 proc.

2024 m. pabaigoje Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) Hidrologinių tyrimų specialistai su Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, užfiksavo neįprastą reiškinį – ženklų momentinį druskingumo padidėjimą: lapkričio pradžioje ties Vente ištirpusių druskų koncentracija siekė net 4,4 proc.

Pasak Hidrologinių tyrimų skyriaus specialistės Saulės Medelytės, toks druskingumas pasitaiko retai. Per paskutinius dešimtmečius panašus buvo užfiksuotas 1999 m. spalį – 4,39 proc., 2013 m. rugsėjį – 3,20 proc., 2014 m. gruodį – 3,83 proc., o 2019 m. liepą – 4,15 proc.

KU mokslininkų sukurtas modelis lapkritį taip pat prognozavo druskingumo padidėjimą iki 4,6 proc. Tuo tarpu Agentūros stotis Juodkrantėje užfiksavo druskingumo padidėjimą iki 5,6 proc. Nors toks druskingumas ties Juodkrante nėra neįprastas, jis patvirtina, kad druskingo jūros vandens tikrai įtekėjo.

Specialistai spėja, kad greičiausiai, tokį įtekėjimą lėmė lapkričio pradžioje vyravę stiprūs šiaurės vakarų ir vakarų vėjai. Didesnis druskingumas dažniau fiksuojamas vasarą ir rudenį.

Pagal AAA inf.