Kas išduoda leidimus kirsti mišką, derina pranešimus apie ketinimą kirsti mišką?
Leidimus kirsti mišką išduoda ir pranešimus apie ketinimą kirsti mišką derina Valstybinės miškų tarnybos (VMT) Miškų ūkio priežiūros skyriaus pareigūnai. VMT interneto svetainėje adresu www.amvmt.lt pagal miško sklypo buvimo vietą galima sužinoti, į kurį pareigūną reikėtų kreiptis.
Kokiais atvejais nereikalingas nei leidimas kirsti mišką, nei pranešimas apie ketinimą kirsti mišką?
Miško savininkas turi teisę be leidimo kirsti mišką ar pranešimo apie ketinimą kirsti mišką prakirsti ribinę sklypo liniją (1,5 metro į savo miško valdos pusę), kirsti sausuolius ir pavienes vėjavartas, ugdyti jaunuolynus iki 20 metų amžiaus.
Tačiau, jei minėtais miško kirtimais pagamintą medieną planuojama teikti į rinką, t. y. parduoti, būtina pateikti pranešimą apie ketinimą kirsti mišką.
Visais kitais atvejais norint kirsti mišką, reikalingas arba leidimas kirsti mišką, arba suderintas pranešimas apie ketinimą kirsti mišką.
Kokiais atvejais reikalingas leidimas kirsti mišką?
Leidimas kirsti mišką privalomas visiems pagrindiniams ir plyniesiems sanitariniams miško kirtimams. Pagrindiniais miško kirtimais vadinami brandžių medynų kirtimai. Brandžiais laikomi medžiai, pasiekę Miško kirtimų taisyklėse nurodytą kirtimo amžių.
Norint vykdyti pagrindinius miško kirtimus didesniame kaip 3 ha miško sklype, pirmiausia reikia parengti miškotvarkos projektą. Projektus rengiančių projekto autorių sąrašą galima rasti jau minėtoje VMT interneto svetainėje. Mažesniame nei 3 ha miško sklype galima vykdyti miško kirtimus be miškotvarkos projekto paruošus biržių atrėžimo dokumentus, parengtus miškininko specialisto.
Leidimą kirsti mišką išduodamas privataus miško savininkui ar savininko įgaliotam asmeniui pagal pateiktą notaro patvirtintą įgaliojimą. Jei žemės sklypas, kuriame numatyta kirsti mišką, valdomas bendrosios nuosavybės teise, išduodamas vienas leidimas kirsti mišką visiems bendraturčiams tik esant visų bendraturčių raštiškam sutikimui.
Paprastai leidimas kirsti mišką išduodamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ir kitų leidimui gauti reikalingų dokumentų gavimo dienos arba ne vėliau kaip per 15 darbo dienų, jeigu miško kirtimą numatoma vykdyti teritorijoje, kurioje yra nekilnojamoji kultūros vertybė ar jos apsaugos nuo fizinio poveikio pozonis, pagrindinius miško kirtimus numatoma vykdyti privačiuose žemės sklypuose, kuriuose miško žemė užima iki 3 ha plotą ir kuriems nesudarytas vidinės miškotvarkos projektas, plynuosius ir (ar) atvejinius pagrindinius miško kirtimus numatoma vykdyti gamtiniame ar kompleksiniame draustinyje, plynuosius pagrindinius miško kirtimus numatoma vykdyti biosferos poligone.
Taip pat dokumentus leidimui kirsti mišką galima pateikti per Aplinkosaugos leidimų išdavimo sistemą (ALIS) https://alis.am.lt.
Leidimo kirsti mišką galiojimo terminas nustatomas ne ilgesnis kaip iki einamųjų metų gruodžio 31 d., bet gali būti pratęstas iki 6 mėnesių pagal leidimą gavusio juridinio ar fizinio asmens raštišką prašymą.
Kokiais atvejais reikia pateikti pranešimą apie ketinimą kirsti mišką?
Kai planuojama vykdyti ne pagrindinius miško kirtimus, VMT teritorinis poskyris, kurio teritorijoje yra miškas, informuojamas apie tai pateikiant pranešimą apie ketinimą kirsti mišką. Per 14 kalendorinių dienų nuo išsiuntimo per ALIS sistemą, registruotu laišku arba įteikimo asmeniškai negavus neigiamo atsakymo, arba gavus raštišką suderinimą anksčiau, galima vykdyti numatytus miško kirtimus. Jei miškas valdomas kelių bendrasavininkų, pateikiamas vienas pranešimas apie ketinimą kirsti mišką. Jį turi pasirašyti visi bendrasavininkai, arba vienas bendrasavininkas, tačiau kartu pateikdamas kitų bendrasavininkų rašytinius sutikimus dėl pranešime nurodytų miško kirtimų. Sutikimams notaro tvirtinimas nebūtinas. Jei planuojama vykdyti retinimo ar einamuosius miško kirtimus, kartu su pranešimu siunčiami ir biržių atrėžimo dokumentai. Kitų rūšių miško kirtimams (atrankiniams sanitariniams, tarp jų ir vėjalaužų kirtimams, baltalksnių, gluosnių ir drebulių kirtimams, miško kirtimams savo reikmėms iškertant iki 3 m3 iš ha ir kt.) biržių atrėžimo dokumentai neprivalomi. Kai einamieji ar retinimo kirtimai suprojektuoti vidiniame miškotvarkos projekte, biržių atrėžimo dokumentai neteikiami.
Retinimo ir einamiesiems miško kirtimams medžių žymėjimo ir biržių atrėžimo dokumentų rengimo tvarka tokia pati, kaip ir pagrindiniams miško kirtimams, o iškertamos medienos tūris paskaičiuojamas pagal Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklėse nustatytą tvarką. 