Ilgai nediagnozuojama liga
Ši lėtinė liga pažeidžia plaučius, bronchus, taip pat sukelia sisteminius viso organizmo sutrikimus. Dauguma žmonių net nežino, kad serga LOPL. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, daugiau kaip pusė pacientų lieka nediagnozuoti arba liga diagnozuojama jau pažengusi, kai išsivysto iki vidutinio sunkumo ar net sunkios stadijos.
Taip yra todėl, kad pacientai patys neišsako juos varginančių simptomų, prie kurių pripranta, o jie iš lėto progresuoja. Liga ilgą laiką gydoma inercijos principu, paūmėjimai nedokumentuojami ir nevertinami kaip LOPL paūmėjimas, todėl pacientas laiku negauna tinkamo gydymo.
Dar viena priežastis – bloga inhaliavimo technika, kurią pacientai naudoja netinkamai. Nediagnozuotų pacientų būklė prastėja, liga progresuoja, ryškėja neįgalumo reiškiniai.
Svarbiausi LOPL rizikos veiksniai – rūkymas, aplinkos teršalai, genetinė predispozicija ir sunkios respiracinės infekcijos vaikystėje. Tad LOPL reikėtų įtarti rūkančiam ar dirbančiam plaučiams kenksmingomis sąlygomis asmeniui, ypač vyresniam kaip 40 metų, kai yra kosulys, skrepliavimas, švokštimas, dusulys.
Lydi gretutinės ligos
Gydytoja pastebi, jog dažnam pacientui, vos diagnozavus ligą, jau skiriama deguonies terapija, nes diagnozuojama pažengusi liga. LOPL tokiose pažengusiose stadijose jau nebūna viena, žmogus jau serga smegenų patologija, lėtinėmis inkstų ir širdies ligomis. Nustatyta, kad širdies ir kraujagyslių ligos – dažniausia patologija, kuri greitina paciento mirtį.
Dusulys gali lemti neaktyvų gyvenimo būdą, LOPL sergantiems pacientams būdingas mažesnis fizinis aktyvumas. Mažėjant aktyvumui, didėja plaučių funkcinė liekamoji talpa, mažėja įkvėpimo talpa. Sumažėjusi įkvėpimo talpa sukelia dusulį ir riboja fizinį pajėgumą, užsiimant fizine veikla pacientus vargina dusulys. Dėl to jie labiau riboja savo fizinį aktyvumą, kad išvengtų dusulio. O fizinis neaktyvumas dar labiau sunkina dusulį, atrofuojasi raumenys, pažeidžiami kiti organai. Dėl to daugėja su lėtiniu obstrukciniu plaučių sindromu susijusių hospitalizacijų, auga mirtingumas dėl įvairių priežasčių.
Gydymo tikslai
LOPL – dažna liga, kuriai būdinga nuolatinė kvėpavimo takų obstrukcija, kuri dažniausiai progresuoja ir yra susijusi su stipresne kvėpavimo takų ir plaučių uždegimine reakcija į įkvepiamas žalingas daleles ar dujas. Paūmėjimai ir gretutinės ligos pablogina būklę. Todėl svarbiausi gydymo tikslai yra mažinti simptomus, palengvinti juos, gerinti fizinės veiklos toleravimą.
Kiekvienam plaučių ligų specialistui, įtariančiam LOPL, svarbu įvertinti, kokį turime pacientą. Tai vertinama pagal LOPL klasifikaciją. Gydytoja teigia, kad svarbiausi LOPL gydymo principai yra rūkymo atsisakymas, bronchų laidumo gerinimas, kvėpavimo takų uždegimo slopinimas, fizinio pajėgumo gerinimas, kvėpavimo takų infekcijos ligai paūmėjus slopinimas.
Pagal Respublikinės Šiaulių ligoninės inf.