„Į banką kreipėsi klientė, prašydama jai suteikti vartojimo paskolą. Kuomet jos buvo pasiteirauta, kokiam tikslui, buvo pateiktas tariamo užsienio banko laiškas-pasiūlymas, kuriame buvo prašoma pervesti kelių tūkstančių eurų avansą, už kurį neva bus išmokėta dešimteriopai didesnė „premija“. Šiam tikslui pasiskolinti ketinusi klientė neatkreipė dėmesio į tai, kad pusė šio „dokumento“ buvo parašyta rusiškai, o kita dalis angliškai ir pagal fiktyvų antspaudą tokia tariama finansų įstaiga net teoriškai negalėjo egzistuoti. Deja, bet atsisakius suteikti kreditą ir mėginant paaiškinti, kad ją norima apgauti, klientė vis tiek laikėsi nuomonės, kad jai nebuvo suteiktos galimybės praturtėti“, – patiklumo pavyzdžiais dalinosi banko atstovė.
Mokėti pasakyti „stop“
Kredito įstaigos su sukčiavimo pavyzdžiu, kai klientai skolinasi iš banko, o paskolintus pinigus atiduoda tariamiems investuotojams, susiduria dažnai. Tai būdas, kai investicinė grąža nupiešiama, kaip neįtikėtinai didelė, o rizika – kaip labai maža.
Dažniausiai „investavimo konsultantai“ spaudžia greit apsispręsti ir pervesti pinigus, nes pasiūlymas yra neva tik „konkrečiam asmeniui“ ir galioja trumpai, tad žmogui nepaliekama laiko pagalvoti. „Išgirdus viliojantį pasiūlymą reikia sau pasakyti „stop“. Turite abejoti bet kokiais pažadais, kad „greitai gausite pelno“. Nesivadovaukite nepažįstamo žmogaus patarimais skubiai investuoti. O jei esate spaudžiami priimti greitą sprendimą, tikėtina, kad tai sukčiavimas. Investicines paslaugas Lietuvoje teikti galima tik turint licenciją, pasitikrinti, ar įmonė turi licenciją galite Lietuvos banko svetainėje“, – sako ekspertė.
Kitas atvejis, kai sukčiai pasinaudoja finansiškai neraštingais asmenimis, kurie už užmokestį ir pažadą mokėti įmokas, savo vardu pasiskolina pinigų kokiai nors prekei įsigyti. Galiausiai toks asmuo lieka be prekės ir su paskola.
Atlikus besiskolinančiojo vertinimą, dažniausiai jis atitinka reikalavimus paskolai gauti, pasirašyti sutarties taip pat atvyksta pats. Vėliau paaiškėja, kad pasiskolinti pinigų už atlygį jį įkalbėjo pažįstamas, kuris pažadėjo už jį mokėti kasmėnesines įmokas, bet pažado netesėjo. Kokie bebūtų žodiniai susitarimai, visa atsakomybė dėl paskolos vykdymo tenka paskolos sutartį pasirašiusiajam.
Bankas neprašo prisijungimų
Plinta sukčiavimas, paremtas duomenų išviliojimu, kai sukčiai el. paštu ar SMS žinute gali nukreipti gyventojus paspausti nuorodą, kuri yra nukreipiama į kenkėjiškas programas arba apgaulingas svetaines.
Sukčiai prašo patvirtinti kokią nors skubią operaciją interneto banke, pavyzdžiu, mokėjimo grąžinimą, įvesti naudotojo vardus, slaptažodžius ar banko kortelės duomenis. Pateikiama nuoroda, kurią spustelėjus patenkama į puslapį, kuris lyg nesiskiria nuo banko interneto svetainės ar internetinės bankininkystės, logotipai, spalvos ir dizainas dažniausiai būna panašūs.
Bankas tokiu būdu niekada neprašys asmeninių slaptažodžių ar kodų. Gavus tokį laišką įvertinti, ar tekste nėra loginių bei gramatinių klaidų, kokia yra siunčiama nuoroda. Jei kyla nors mažiausias įtarimas, nespauskite ant nuorodos ir neveskite savo duomenų, neatsisiųskite jokių priedų. Susisiekite su banko specialistais ir dar kartą pasitikrinkite informaciją. Jei manote, kad vis dėlto buvote apgauti, skubiai apie tai informuokite savo banką ir policiją. Nesikreipkite į institucijas ar jų atstovus sukčių nurodytais kontaktais, oficialius kontaktus visuomet rasite įstaigų interneto svetainėse.
Nukentėjus nuo sukčių, svarbu apie tai pranešti policijai, bankui, nes tai ne tik galbūt padės susigrąžinti pinigus, bet ir institucijoms padės susidaryti vaizdą apie sukčiavimo tendencijas.
BNS inf.