Atsirado alternatyvos
Lietuvoje nevairuoja 28 proc. gyventojų. 36 proc. nevairuojančiųjų nesėda prie vairo ir neketina įgyti vairuotojo pažymėjimo, 24 proc. ketina ateityje gauti vairuotojo pažymėjimą. 51 proc. – nevairuoja ir neketina įgyti vairuotojo pažymėjimo 55-64 metų Lietuvos gyventojai. 64 proc. 16-19 metų jaunimo nevairuoja, tačiau ketina gauti vairuotojo pažymėjimą. Miestuose yra 29 proc., o kaimuose – 27 proc. nevairuojančių žmonių, daugiausia – Klaipėdoje.
„Nevairuojančių žmonių dalis Lietuvoje auga. Per pastaruosius 4 metus tokių padaugėjo nuo 16 iki 28 proc. Nors kasdienį gyvenimą be automobilio įsivaizduoti sunku, tačiau nemaža visuomenės dalis Lietuvoje nemoka vairuoti. Išsiversti be automobilio lengviausia tiems, kurie gyvena didmiesčiuose, nes gali rinktis daug jo alternatyvų“, – sako „Gjensidige“ atstovė Viktorija Katilienė.
Beveik penktadalis nevairuojančių žmonių turi vairuotojo pažymėjimą, tačiau prie vairo nesėda. Taip dažniausiai elgiasi 35-44 metų ir vyresni nei 55 metų amžiaus gyventojai.
„Kelionės tikslą galima pasiekti pėsčiomis, viešuoju transportu ar privažiuoti dviračiu, paspirtuku arba naudojantis pavėžėjo paslaugomis, todėl net ir turintys vairavimo pažymėjimą gali išsiversti be automobilio. Prieš kelis metus alternatyvų Lietuvoje nebuvo, todėl žmonės galėjo rinktis tik tarp viešojo transporto ir nuosavo automobilio. Dabar būdų pasiekti tikslą gerokai daugiau“, – kalba V. Katilienė.
7 proc. žmonių turi vairuotojo pažymėjimą, tačiau bijo sėsti prie vairo. Tokios aplinkybės moterims dažniau susiklosto nei vyrams. Baimę vairuoti dažniausiai jaučia 45-54 m. žmonės. Tikėtina, kad tokių asmenų paruošimas vairuoti buvo silpnas, jie pajėgė tik išlaikyti egzaminą ir neįgijo praktikos.
Baimę galima įveikti
Pasak vairavimo mokyklos vadovo Artūro Pakėno, žmonės nesimoko arba nustoja vairuoti, kuomet jiems nėra tokio poreikio arba įvyksta pokyčiai, kurie išugdo baimę. Norą vairuoti baime pakeičia patirti eismo įvykiai ar pasikeitusios asmeninio gyvenimo aplinkybės. Nemažai žmonių išlaiko vairavimo egzaminus, tačiau taip ir nesėda prie vairo: arba jų pasiruošimo lygis būna žemas, arba gyvenimo aplinkybės susiklosto taip, kad ir toliau išsiverčia be automobilio.
„Vairuoti vėl norinčiam žmogui svarbiausia patikėti, kad jam pavyks, todėl reikėtų pradėti nuo tokių vairavimo užduočių, kurios sekasi. Taip užgimsta pasitikėjimas savo jėgomis“, – sako V. Pakėnas.
Vairavimo mokytojai naudoja organizacinę priemonę „MasterMind“, kai į grupes susirenka žmonės, turintys vairavimo baimę. Susitikimų metu žmonės dalinasi patirtimi, padeda kitiems padrąsinimu. Kartais efektyvios ir asmeninės koučingo sesijos. Užsiėmimų eigoje pridedami ir praktiniai vairavimo užsiėmimai. Darbas tokiose grupėse efektyvus, nes dažniausiai į jas susirenka žmonės, kurie artimoje aplinkoje nesuranda palaikymo. Taip įveikiama vairavimo baimė.
Pagal BNS inf.