Kiekvieną pavasarį, kaip ir rudens sezono metu, vykdoma vakcinacija padėjo pasiekti, kad Lietuvoje jau keletą metų pasiutlige nebeserga nei naminiai, nei laukiniai gyvūnai, tačiau užsikrėtusių šia liga gyvūnų dar aptinkama kaimyninėse valstybėse.
Pavasarį paprastai oro sąlygos tam būna palankios, todėl pirmieji orlaiviai su vakcina laukinių gyvūnų imunizavimui nuo pasiutligės pakils kovo 18 dieną iš Molėtų aerodromo. Iš viso bus išmėtyta 505 000 jaukų su šia vakcina 20,4 tūkst. kv. km apimančioje buferinėje zonoje – pasienio teritorijose, besiribojančiose su Lenkija ir Baltarusija. Esant palankioms meteorologinėms oro sąlygoms, šį vakcinavimo nuo pasiutligės etapą planuojama baigti iki birželio mėnesio pabaigos.
Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute atlikti tyrimai patvirtina, kad jaukai su vakcina atitinka visus saugumo standartus – pavojaus nei žmonių, nei gyvūnų sveikatai nekelia, tačiau gyventojai, radę jauką, specialistų raginami jo neliesti, nerinkti, nes viduje yra aštri membrana su vakcina, į kurią per neatsargumą galima susižeisti.
VMVT primena, kad suradus jaukų prie gyvenamųjų namų, būtina apie tai pranešti regioniniams VMVT padaliniams – specialistai atvyks juos surinkti.
Pastebėjus, kad jauką netyčia surado ir suėdė augintinis, rekomenduojama keletą dienų stebėti jo sveikatą, pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju. Naminiams gyvūnams šie jaukai nepavojingi, tačiau galimos komplikacijos jų perdozavus.
VMVT laukinių gyvūnų vakcinaciją Lietuvoje sistemingai vykdo nuo pat 2006 m., todėl teigiami rezultatai stebimi kasmet ir pasiutligės atvejų beveik nebepasitaiko. Tačiau kaimyninėse šalyse, kaip Baltarusijoje, Rusijos Federacijoje, Ukrainoje ir Lenkijoje, pasiutligė paplitusi ir tarp naminių gyvūnų, ir laukinėje faunoje, todėl rizika, kad į Lietuvą užsikrėtusių laukinių gyvūnų atkeliaus iš kaimyninių valstybių, išlieka nemaža.
Veterinarijos specialistai primena, kad pareigą reguliariai skiepyti auginamus gyvūnus nuo šios pavojingos ligos taip pat turi gyvūnų laikytojai. Šunų, kačių ar šeškų šeimininkai savo augintinius nuo pasiutligės privalo paskiepyti kartą per 12 mėnesių, arba, jei naudojama ilgo veikimo vakcina, – pagal jos gamintojo instrukciją. Vakcinavimą atlikęs veterinarijos gydytojas į gyvūno vakcinacijos pažymėjimą arba gyvūno augintinio pasą turi įrašyti informaciją apie vakciną, vakcinavimo datą ir galiojimo laiką.
Įvežant gyvūnus augintinius (šunis, kates) į Lietuvą iš Baltarusijos, Rusijos Federacijos privaloma vakcinacija nuo pasiutligės, o įvežant gyvūnus augintinius iš Ukrainos, Gruzijos, Moldovos ir daugelio kitų ne ES šalių – be privalomos vakcinacijos nuo pasiutligės turi būti atliktas ir gyvūnų augintinių kraujo mėginio pasiutligės antikūnių titravimo tyrimas (ne mažesnis kaip 0,5 TV/ml).
Žemėlapyje pažymėtos Lietuvos teritorijos, kuriose bus vykdoma pavasarinė laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės
