Šiuo metu tie patys ekonomistai vienas po kito žeria jau visai priešingus situacijos vertinimus ir prognozes.
Paviešinti duomenys, kad Lietuvos gamintojai fiksuoja reikšmingą užsakymų eksporto rinkose kritimą, kurio mastai primena pasaulio finansų krizės laikus. Lietuvos BVP pokytis I metų ketvirtį, palyginti su 2022 m. IV ketvirčiu, buvo minus 3 %.
Garsiai kalbama, kad I metų ketvirtį gamybos apimtys Lietuvos apdirbamosios gamybos sektoriuje mažėjo 9,1 %, o kovą nuosmukis jau siekė 11 %.
Tad Lietuvos ūkiui diagnozuojama techninė recesija.
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigia, kad iššūkiai, kurie kamavo Lietuvos pramonę pirmąjį ketvirtį, tęsiasi toliau.
Ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė vardija, kad daugelis aplinkybių ūkio viduje ir išorėje per šiuos metus stipriai pablogėjo: karas pašonėje, nestabilios energetikos šaltinių kainos, stipriai išaugusios sąnaudos, kylančios palūkanų normos, prastėjantys gyventojų lūkesčiai ir mažėjančios vidaus vartojimo apimtys. Anot jos, lietuviškos produkcijos paklausą mažina ir Kinijos atsigavimas.
„Kritimas fiksuojamas iš karto keliuose sektoriuose, kurie turi didelį poveikį bendram Lietuvos BVP, o taip pat tai, kad kovo mėnesį didžiųjų Lietuvos ekonomikos sektorių rodikliai stipriai pablogėjo“, – teigė A. Izgorodinas.
Darbo rinkos padėtis šių metų pradžioje buvo prastesnė, nei tikėtasi, sako LB vyresnioji ekonomistė Justina Zajankauskaitė. Pasak jos, ekonominiam aktyvumui silpstant, šalyje daugėja bedarbių.
Pagamintos produkcijos atsargų rodiklis pakilo iki 2009 m. sausio lygio, o tai rodo, kad gamintojai fiksuoja reikšmingą užsakymų eksporto rinkose kritimą.
Nedžiuginančias prognozes skelbia ir SEB: BVP nuosmukis Lietuvoje bus didesnis, nei tikėtasi, trauksis infliacija, nedarbas padidės iki 6,9 proc. <…> „Nebėra abejonių, kad šiemet Lietuvos ekonomika susitrauks“, – SEB banko ekonomistą Tadą Povilauską citavo ELTA.
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako: „Infliacinis spaudimas pakankamai stiprus, net jei ir matome kai kurių infliacijos skaičių mažėjimą“.
Toliau prognozuojamas ir Europos Centrinio Banko (ECB) bazinės palūkanų normos didinimas.
Ką esant tokiai situacijai prognozuoja Šilutės politikai? Ar jie irgi jaučia šiuos recesijos ženklus Pamaryje? Kokius patarimus jie galėtų duoti tiems kraštiečiams, kurie išgyvena dėl panašių prognozių ar jaučia recesiją „savo kailiu“ ir neturi „finansinės pagalvės“, kuri bent kiek amortizuotų neigiamus pokyčius.
Apie tai skaitykite gegužės 25 dienos „Šilutės naujienose“.
