Miškuose gausu greitai užsiliepsnojančių medžiagų – sausos žolės, samanų, spyglių, dervingos medienos, miško oras yra gausiai prisotintas deguonies, todėl čia ugnis įsiplieskia daug sparčiau. Dėl šių priežasčių bet kokį liepsnos šaltinį reikia užgesinti daug rūpestingiau, nei dauguma žmonių yra įpratę tai daryti savo kasdieninės buities sąlygomis. Vyraujant sausiems, saulėtiems orams, miškas gali užsidegti netgi nuo numesto stiklo gabalėlio ar kibirkšties iš transporto priemonės išmetimo sistemos.
Ne visi miško lankytojai žino, kad atvira ugnimi rekreacijos tikslais nuo pavasario iki žiemos galima naudotis tik specialiai įrengtose ir registruotose laužavietėse, o savarankiškai įsirengti (net jeigu įrengiama gerai!) laužavietes yra draudžiama. Neatsargus miško lankytojų elgesys yra pagrindinė gaisrų priežastis Lietuvos miškuose, antroje vietoje tarp miško gaisrus sukeliančių priežasčių yra tyčinis sausos žolės ir ražienų deginimas pamiškėse. Pasitaiko ir pavienių tyčinių miško padegimų.
Lietuvoje gaisrų skaičius bei bendras gaisraviečių miškuose plotas nuo 2006 metų sumažėjo ir pastaraisiais metais kyla apie 200 miško gaisrų per metus, vieno gaisro metu išdega vidutiniškai apie 50 arų miško žemės. Šie skaičiai rodo, kad mūsų miškų priešgaisrinė sistema yra gana gera. Mažėjančius gaisrų daromus nuostolius leidžia pasiekti nuolatinis gaisrų rizikos prognozavimo tobulinimas, efektyvesnis prevencinių ir miškų priešgaisrinės apsaugos priemonių planavimas ir taikymas.
Miškų priešgaisrinę apsaugos sistemą rengia ir jos įgyvendinimą organizuoja VĮ Valstybinių miškų urėdija kartu su savivaldybėmis ir kitomis kompetentingomis institucijomis.
Pagal šią sistemą VĮ Valstybinių miškų urėdijos regioniniai padaliniai vykdo miško gaisrų kilimo vietų stebėjimą, miško gaisrų gesinimą, miškuose atnaujina mineralizuotas juostas, įrengia priešgaisrinius kelius, vandens paėmimo vietas, vykdo švietėjišką veiklą ir kt.
Galimybė kilti gaisrams miško kiekvienoje miško valdoje yra prognozuojama, įvertinant miško degumo ir gaisringumo klases.
Nuo 1995 metų Lietuvos miškai skirstomi į tris degumo klases. Kuo sausesnės ir nederlingesnės augavietės, tuo dažniau jose sutinkami didesnio degumo medynai, pomiškis ir trakas bei žolinė augalija, nuokritos ir miško paklotė. Degiausi (I klasės) miškai išsidėstę Druskininkų, Varėnos, Kuršių nerijos NP, Veisiejų, Valkininkų, Švenčionėlių, Nemenčinės, Šalčininkų Valstybinių miškų urėdijos regioniniuose padaliniuose, o mažiausiai degūs – Kėdainių, Pakruojo, Raseinių, Marijampolės, Radviliškio, Biržų, Joniškio, Kauno Valstybinių miškų urėdijos regioninių padalinių miškai.
Kiekvieno Valstybinių miškų urėdijos kiekvieno regioninio padalinio veiklos teritorijoje miškų gaisringumo klasė nustatoma atsižvelgiant į kompleksinį miškų gaisringumo rodiklį, kurį skaičiuoja ir nustato Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 30 d. apie miškų gaisringumo klases kasdien skelbiama VĮ Valstybinių miškų urėdijos ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos internetinėse svetainėse bei per kitas visuomenės informavimo priemones. Remiantis miškų gaisringumo klasėmis, taikomas atitinkamas priešgaisrinių priemonių parengties lygis ir veiklos apribojimai miškuose, įskaitant ir draudimą juose lankytis.
Miško valdytojai privalo įgyvendinti profilaktines priešgaisrines apsaugos priemones, numatytas vidinės miškotvarkos projekte ir miško želdinimo ir žėlimo projekte (įrengti, atnaujinti ir prižiūrėti priešgaisrines juostas, laužavietes, šalinti traką ir pomiškį priešgaisrinėse juostose ir kt.). Pagrindinė prevencinė miško priemonė nuo miško gaisrų – priešgaisrinės juostos (mineralizuotosios juostos, taip pat 10 – 50 m pločio lapuočių ir spygliuočių medžių juostos) prie geležinkelių, magistralinių ir krašto kelių, prie miško kvartalinių linijų, miško kvartalų viduje ir prie kitų gaisro kilimo vietų.
Priešgaisrinėmis juostomis siekiama suskirstyti mišką ne didesnėmis už 50 ha sekcijomis, taip apribojant gaisro plitimo galimybes bei palengvinant privažiavimą ir patį gesinimo procesą. Tarp profilaktinių priemonių labai svarbią vietą užima ir visuomenės švietimas, informacinių stendų bei poilsiaviečių su tinkamai paruoštomis laužavietėmis įrengimas.
Pagrindinė stebėsenos priemonė Lietuvos priešgaisrinėje miškų sistemoje – automatizuota gaisrų sekimo sistema, kurios aplinkos stebėjimo jutiklius galima valdyti iš vieno operatoriaus darbo vietos. Šios sistemos pagalba dūmai atpažįstami už 30 – 40 km, o vieno bokšto apžvalginiai pajėgumai siekia iki 4 – 5 tūkst. km2. Šiuo metu naudojamos 25 antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos su 82 detektoriais bei 14 stebėjimo bokštų. Gaisrams kilti palankiu laikotarpiu kiekviename įmonės padalinyje budi priešgaisrinės komandos, aprūpintos reikalinga technika ir priemonėmis ugnies stichijai suvaldyti. Išsiplėtusiems gaisrams gesinti suformuotos rezervinės priešgaisrinės komandos. Labai svarbi gaisrų stebėsenos priemonė yra pastebėjusių gaisrą žmonių skambučiai bendruoju pagalbos numeriu 112. Nepaisant egzistuojančių gaisrų identifikavimo sistemų galimybių, kiekviena laimėta minutė gaisro atveju yra brangi. Lietuvos teisės aktai įpareigoja gaisrą pastebėjusius asmenis, esant galimybėms, pradėti jį gesinti savo jėgomis (užplakant liepsną medžių šakomis, užtrypiant kojomis arba užkasant žemėmis, užpilant vandeniu). Gavęs pranešimą apie miško gaisrą, Bendrasis pagalbos centras informuoja valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos regioninių padalinių priešgaisrinių komandų budėtojus pagal valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos pateiktus padalinių kontaktus ir jų administracinį suskirstymą. Kai dėl gaisro plitimo skelbiama ekstremali situacija, gaisrų gesinimas organizuojamas Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme nustatyta tvarka.
Miško gaisrai gesinami VĮ Valstybinių miškų urėdijos, valstybinių gamtinių ir biosferos rezervatų priešgaisrinių komandų, priešgaisrinėmis gelbėjimo pajėgomis ir kitomis civilinės saugos sistemos pajėgomis. Dėl miško gaisro plitimo paskelbus ekstremalią situaciją, miško gaisrui gesinti gali būti pasitelkti Lietuvos kariuomenės kariniai junginiai teisės aktų nustatyta tvarka.