Praėjusią savaitę įsigaliojo Klaipėdos apygardos teismo nutartis, kuria įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama, taip pat patvirtinti jos kreditorių finansiniai reikalavimai.
Jų vertė – 5,16 mln. eurų.
Remiantis reikalavimų sąrašu, buvusiems 123 darbuotojams „Kavesta“ liko skolinga per 347 tūkst. eurų, šiuos įsiskolinimus reikės padengti pirmoje eilėje. Joje taip pat įrašyta ir 194 tūkst. eurų skola „Sodrai“.
Antroje eilėje – dar 162 skolos, kurių bendra suma viršija 3,9 mln. eurų, iš jų per milijoną – Mokesčių inspekcijai ir „Sodrai“, o likusi dalis – įvairiems verslams, organizacijoms, žmonėms.
Bene didžiausia nepadengta skola kreditorių sąraše priklauso Klaipėdos betono gamybos įmonei „Perdanga“, kuriai „Kavesta“ negrąžino 391 tūkst. eurų, o skola uostamiesčio tyrimų paslaugų bendrovei „Statybų archeologija“ viršija 72 tūkst. eurų.
Statybinę techniką nuomojančios įmonės „FidusLT“ ir „Klaipėdos Rentvėjus“ pateikė atitinkamai 28,6 tūkst. ir 10 tūkst. eurų siekiančius finansinius reikalavimus, skola Klaipėdoje registruotai naudingųjų iškasenų tiekėjai „Žemera“ siekia 17,4 tūkst., sunkvežimių padangų pardavėjai „Ratola“ – 15,4 tūkst., o „Švyturio“ areną valdančiai bendrovei „Klaipėdos arena“ – 12,4 tūkst. eurų.
Klaipėdos savivaldybei likviduojama „Kavesta“ neliko skolinga, nors ji anksčiau laimėjo milijoninius miesto užsakymus, tačiau vėlavo juos atlikti laiku, o beveik 1,2 mln. eurų vertės susitarimas dėl dubliuojančios gatvės tiesimo ties Liepojos gatve pernai nutrauktas dėl nevykdomų įsipareigojimų.
Klaipėdos apygardos teisme 2024-ųjų sausį „Kavestai“ iškelta restruktūrizavimo byla. Jos duomenimis, statybų bendrovė „GS LT“ dėl 22,7 tūkst. eurų skolos prašė kelti įmonei bankrotą.
Pastaroji aiškino, kad sėkmingai veikė ilgiau nei 20 metų, tačiau prasidėjus koronaviruso pandemijai, o vėliau – karui Ukrainoje patyrė didelių nuostolių, dėl kurių buvo sunku vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Bylos duomenimis, pretenzijų „Kavestai“ turi kelios dešimtys darbų užsakovų.
Šilutėje registruotos „Kavestos“ akcijas anksčiau valdė Rimantas Liatukas, Dionizas Liatukas ir Kęstutis Špelveris, jie likviduojamai bendrovei yra pareiškę apie 117 tūkst. eurų vertės finansinius reikalavimus, didžiąją dalį jų – įmonės vadovais dirbę D. Liatukas bei K. Špelveris.