Šilutė – tarp dosniausių miestų
„Maisto banko“ Klaipėdos padalinyje sužinojome, jog šiemetinė rudens akcija vyko jau tik „Lidl“, IKI „Guboja“ ir Cintjoniškių bei Lietuvininkų gatvėse esančiose “Maxima” parduotuvėse.
Akcijos metu Šilutėje metu nepasiturintiesiems preliminariai suaukota 3211 vienetų produktų už maždaug 4 608 eurų sumą.
„Maisto banko“ Šilutės skyriaus atiduotuvei suaukoti 2 316 vnt. produktų už maždaug 3 337 eurus. Šilutės socialinių paslaugų centrui paaukota 500 produktų vienetų už 707 eurus, o Šilutės krizių, pagalbos ir informacijos centrui – 395 produktų vienetai, kainuojantys apie 563 eurus.
Pasak “Maisto banko” Komunikacijos vadovės Miglės Petronytės, šios akcijos metu dosniau aukota visoje šalyje. O šilutiškių indėlis į bendrą Lietuvos aukotojų paramą sudaro 1,17 proc.
Ir toliau bus reikalinga visuomenės parama
„Mes esame labai dėkingi kiekvienam prisidėjusiam nors vienu maisto produktu, taip pat dėkojame visiems akcijos savanoriams, kurių šioje akcijoje dalyvavo rekordinis skaičius – daugiau nei pusseptinto tūkstančio“, – sako „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius. Pasak jo, maisto produktų surinkta beveik tiek, kiek „Maisto bankas“ šiuo metu remia žmonių.
„Tai ir labai sėkmingas skaičius, nes kiekvienam žmogui galėsime skirti bent po vieną ilgo galiojimo produktą. Iš kitos pusės, puikiai suprantame, kad maisto užteks tik labai trumpam laikotarpiui. Planuojame, kad didelė dalis produktų bus išdalinta per mūsų atiduotuves, taip pat ruošiami paramos paketai nelaimių atvejui. Žmonių suaukotus produktus maksimaliai sieksime taupyti ir į atiduotuvių lentynas dėsime tik tomis dienomis, kai trumpo galiojimo maisto produktų, kuriuos kasdien surenkame iš prekybos tinklų, gausime labai nedaug. Deja, tačiau tokių dienų pastaruoju metu, ypač regionuose, pasitaiko labai dažnai, tad visuomenės parama tampa dar labiau reikalinga, net ir po šios akcijos“, – dalinasi S. Gurevičius.
Dosnumo indeksas
37-oji „Maisto banko“ akcija vyko 70 Lietuvos miestų ir miestelių. Akcijoje dalyvavo 7606 savanoriai, per pastaruosius 5 metus tai didžiausias iki šiol šiame renginyje dalyvavusių savanorių skaičius. Daugiausiai maisto surinkta penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, taip pat Marijampolėje, Alytuje, Utenoje, Kėdainiuose, Jonavoje, Ukmergėje.
Bendra vieno aukojamo krepšelio vertė visoje Lietuvoje vidutiniškai buvo 4,9 euro.
Kaip ir kasmet, „Maisto banko“ akcijos organizatoriai skaičiuoja miestų dosnumo indeksą. Fiksuojama, kad šį rudenį lyginant gyventojų ir aukojimų skaičių miestuose, dosniausi buvo Šakių, Anykščių, Rietavo, Kazlų Rūdos, Šilutės, Šilalės ir Kaišiadorių miestų gyventojai (aukojo kas 5-8 žmogus). Lyginant su pavasarį vykusia akcija, surinkto maisto kiekiai labiausiai augo Kupiškyje, Visagine ir Elektrėnuose.
Kviečia aukoti trumpaisiais numeriais
S. Gurevičius pasakoja, kad paskutinis metų ketvirtis organizacijai nepaprastai sunkus.
„Atvėsus orams į mūsų duris visad beldžiasi vis daugiau žmonių. Jei vasarą ir pavasarį jie pragyvena be paramų, kai tenka mokėti už šildymą, pirkti šiltesnius batus, o esant šaltam orui ir ligų padažnėja patiems ar jų vaikams, pinigų viskam tiesiog nebeužtenka. Ir jei žmogus nenori įsiskolinti, stengiasi pasirūpinti savo šeimos sveikata, dažniausiai visa tai vyksta maisto sąskaita. Šioje vietoje ir stengiamės padėti, suteikti maisto bent kuriam laikui. Tam, kad būtume arčiau žmonių įkūrėme maisto atiduotuves 41 Lietuvos mieste. Tačiau viskas ne taip paprasta, atiduotuves reikia išlaikyti, mokėti nuomos, komunalinius mokesčius, aprūpinti transportu, kuru. Ir nors Lietuvoje stokoja daug daugiau žmonių, jaučiame, kad šiuo metu mūsų remiami 232 tūkstančiai jų, organizacijai yra beveik maksimali riba. Mums ima trūkti finansinių resursų“, – nuogąstauja „Maisto banko“ vadovas.
Statistiniais duomenimis, šiuo metu su skurdo rizika susiduria kas penktas Lietuvos gyventojas, kas septintas pripažįsta, kad stokoja lėšų net maistui.
Iki ateinančių metų sausio vidurio veikia specialūs trumpieji numeriai 1343 (auka 5 eurai) ir 1413 (auka 10 eurų). Skambindami jais galite paremti „Maisto banko“ veiklą. Telekomunikacijų bendrovės atsisakė visų su paslauga susijusių mokesčių, todėl kiekvienas euras keliauja tiesiai kovai su maisto švaistymu ir skurdu.
Parengta pagal „Maisto banko“ inf.
