Siekiant apsaugoti plėšriąsias žuvis, vienos žvejybos metu bus leidžiama paimti ne daugiau kaip 2 lydekas, 2 sterkus, 2 marguosius upėtakius, 2 kiršlius, 3 vėgėles (bendras šių žuvų kiekis negali viršyti 5 vienetų). Leidžiamas sugauti kitų žuvų skaičius nepasikeitė.
Paailginti kai kurių žuvų žvejybos draudimo laikotarpiai: lydekas draudžiama gaudyti nuo vasario 1 d. iki balandžio 30 d., sterkus – nuo kovo 1 d. iki gegužės 31 d. Vėgėles bus draudžiama žvejoti neršto metu nuo gruodžio 15 d. iki sausio 31 d. Taip pat šiuo laikotarpiu bus draudžiama žvejoti Nemune nuo Gėgės žiočių iki Jurbarko tilto ir Nevėžyje.
Ilgiau galios draudimas masalui naudoti žuvelę – nuo sausio 2 d. iki balandžio 30 d. Kuršių mariose, kaip ir kituose vidaus vandenyse, leidžiama naudoti ne daugiau kaip 2 mėgėjų žvejybos įrankius, kuriais žvejojama masalui naudojant žuvelę ar jos gabalėlį (šis ribojimas netaikomas stintų žvejybai).
Dauguma pakeitimų skirti plėšriųjų žuvų apsaugai ir priimti atsižvelgus į mokslinių tyrimų duomenis. Jie rodo, kad vandens telkiniuose plėšriųjų žuvų nepakanka. Nemune atlikti tyrimai atskleidžia prastėjančią vėgėlių išteklių būklę. Kuršių marių žuvų ištekliai taip pat nėra puikios būklės.
Iki gegužės 15 d. galioja draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, o nuo gegužės 15 d. bus draudžiamas žvejoti žiobrius. Iki gegužės 20 d. Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose draudžiama žvejoti karšius (išskyrus žvejybą polderiuose).