Mitybos rekomendacijos, kuriomis žmonės buvo raginami vengti sviesto ir nenugriebto pieno produktų, turėjo niekada nepasirodyti, sako ekspertai. Prieš tris dešimtmečius paskelbtos rekomendacijos, pasirodo, atsisuko kitu lazdos galu ir pridarė nemažai žalos.
Kaip rašo „Mail Online“, Didžiojoje Britanijoje 1983 metais prasidėjusi kampanija prieš sviestą, neva turėjusi sumažinti mirčių nuo širdies ligų skaičių, neturėjo jokio mokslinio pagrindo. Šios rekomendacijos buvo patvirtintos pastebėjus, kad penktadalį britų mitybos sudaro sotieji riebalai – sviestas, riebi mėsa, nenugriebto pieno produktai. Gyventojai buvo įspėti mažinti riebalų kiekį ir didinti angliavandenių.
Maisto pramonė suskato gaminti įvairius užtepus, turinčius mažai riebalų, kurie pamažu išstūmė iš raciono sviestą.
Tačiau dabar mokslininkai tvirtina, kad draudimas valgyti sviestą iš dalies yra kaltas dėl nutukimo ir antrojo tipo diabeto epidemijos, nes racione smarkiai padaugėjo angliavandenių.
Kad tai buvo klaidingas žingsnis, rodo ne vienas tyrimas.
Šešiuose tyrimuose, trukusiuose vidutiniškai penkerius metus, dalyvavo 2467 vyrai, patyrę infarktą. Buvo tiriamas ryšys tarp riebalų mityboje ir koronarinės širdies ligos. Mokslininkai nerado jokio skirtumo tarp to, ar žmogaus mityboje buvo daug riebalų, ar mažai.
Tiesa, šie duomenys prieštarauja kitiems tyrimams, kurie parodė, kad sumažinus sočiųjų riebalų kiekį mirčių dėl širdies ir kraujagyslių ligų sumažėjo.
Tačiau profesorius Iainas Broomas iš Aberdyno Roberto Gordono universiteto teigia, kad visiškai nebuvo pagrindo raginti žmones mažinti riebalų kiekį ir didinti angliavandenių – dėl to, pasak jo, prasidėjo nutukimo ir antrojo tipo diabeto epidemija.
„Manau, kad laikas stabdyti šį nekontroliuojamą eksperimentą, kuris išplito visame pasaulyje ir kuris grasina liūdnomis pasekmėmis“, – teigė I.Broomas.