Piktavaliai išranda vis naujų apgaulės metodų. Kai kuriais iš jų pričiumpami net atsargūs asmenys, kurie žino, kad atidarinėti įvairiais kanalais siunčiamų įtartinų nuorodų – nevalia. Bet jei gaunamas pranešimas apie neapmokėtą komunalinę paslaugą?..
„Vasarą sukčiams darbymetis: žmonės labiau atsipalaidavę, keliauja, padaugėja mokėjimų už skrydžių bilietus, apgyvendinimo įstaigų paslaugas, ir šiame kontekste savo nišas randa nusikaltėliai. Yra pavyzdžių, kai į sukčių pinkles įkliūva ir skaitmeniniu atžvilgiu išsilavinę žmonės, nepriklausomai nuo amžiaus. Apsisaugoti gali padėti kritiškas bet kokių panešimų vertinimas“, – sako Lietuvos bankų asociacijos prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.
“Hidrauliniai bandymai“
Sukčiai nusitaikė į gyventojus, kurių namuose dėl hidraulinių vamzdynų bandymų atjungiamas karštas vanduo. Juos nesunkiai atrenka oficialiose svetainėse, kuriose pranešama apie numatomus darbus. Socialiniuose tinkluose atradę asmeninius duomenis, išsiuntinėja pranešimus su nuorodomis į apmokėjimą ir informacija, kad dėl pradelsto mokėjimo gyventojui atjungiamas karštas vanduo.
Nepasitikrinę informacijos oficialioje paslaugų tiekėjo svetainėje apie vykdomus darbus, gyventojai įkliūva į pinkles ir „apmoka“ sąskaitą – papildo sukčių pinigines.
Nei bankai, nei valstybinės įstaigos niekada nesiunčia pranešimų su prisijungimo nuorodomis. Tai – pirmas požymis, kad informacija melaginga. Be to, sukčiai spaudžia gyventojus veiksmą atlikti skubiai – tai irgi turi kelti įtarimą.
Pigesni „skrydžių bilietai“
Atostogautojai ieško patrauklesnių oro linijų pasiūlymų, tai gardus kąsnis sukčiams. Jie sukuria ypač tikroviškas pigių skrydžių svetaines, jas reklamuoja ir siūlo didžiules nuolaidas. Pirkdami bilietus žmonės įpratę pateikti asmeniškus duomenis – jie gali būti nutekinti, pigių bilietų paieškos gali baigtis apgaule.
Įsigijus lėktuvo bilietus netikrose svetainėse taip pat sulaukiama prašymų koreguoti užsakymą, keisti duomenis, pavyzdžiui, sumokėti papildomai, pakeisti vardą – kitaip skrydis neva bus atšauktas. Piktadariai, gavę pinigus, išnyksta.
Su kelionėmis susiję ir suklastoti skelbimai „Booking“ ar „Airbnb“ platformose, kai gyventojai įtikinami už paslaugas atsiskaityti ne per oficialias platformas, o už jų ribų. Jei nakvynės pardavėjas paprašo už rezervaciją sumokėti tiesiogiai arba internetu pateikti kredito kortelės duomenis, to nedaryti – svarbią asmeninę informaciją įprasta pateikti tik atvykus, o rezervaciją apmokėti paslaugos svetainėje, ne savininkui į rankas.
Sukčiai socialiniuose tinkluose
Vienas naujesnių sukčiavimo metodų – atvejai, kai gyventojai sulaukia skambučio iš neva „Google“, „Meta“, bankų arba policijos atstovų, kurių metu išviliojami banko prisijungimo duomenys. Juos gavę ir prie banko prisijungę sukčiai gali matyti ir kliento mokėjimo kortelės PIN kodą. Toliau su asmeniu bendraujama programėlėje „WhatsApp“, kur sukčiai sukuria suklastotą kredito įstaigos profilį – naudoja pavadinimą, kredito įstaigos logotipą ar netgi atsiunčia melagingą kredito įstaigos valdybos narių vardu pasirašytą raštą, kuriame informuoja apie neva nesaugią sąskaitą ir praneša, kad klientas tapo sukčių auka. Tikslas – išvilioti ir gauti kliento mokėjimo kortelę, kurią gyventojai patys atiduoda atvažiuojantiems kurjeriams.
Kredito įstaigos fiksuoja, kad net 61 proc. sukčiavimo atvejų prasideda „Meta“ socialiniuose tinkluose, tad itin budriems reikėtų būti leidžiant laiką ir bendraujant „Facebook“, „Instagram“ ir „Threads“ platformose. Išskiriama ir „Facebook“ skiltis „Marketplace“, kurioje itin dažnai talpinami fiktyvūs parduodamų daiktų skelbimai prašant išankstinio apmokėjimo.
Raginame gyventojus, patyrusius sukčių atakas, informuoti policiją. Anonimiškai informacija apie sukčių naudojamus metodus galima pasidalinti el. paštu atpazink@atpazinksukciu.lt. Išmokti atpažinti sukčius padės interneto svetainė www.atpazinksukciu.lt.
Pagal LBA inf.