Terminas antocianinai kildinamas iš graikų kalbos žodžių antros – žiedas ir cyanos– mėlynas. Antocianinai – natūralūs gamtoje plačiai paplitę pigmentai. Jie sudaro didžiausią flavonoidų grupę. Šie pigmentai randami tik sausumos augaluose, jų nėra gyvūnuose, mikroorganizmuose ar vandens augaluose. Taip yra todėl, kad antocianinų biosintezei reikalingi cheminiai elementai, gaunami fotosintezės metu. Teigiama, kad šių pigmentų sintezė yra evoliucijos atsakas augalams, prisitaikiusiems prie pirmykščio atšiauraus klimato ir intensyvių ultravioletinių spindulių. Antocianinų randama beveik visuose gaubtasėkliuose, tačiau jie reti plikasėkliuose. Šiuo metu aprašyti ir žinomi iš augalų išskirti 539 antocianinai, iš jų 277 identifikuoti jau po 1992 m. Antocianinai augalų žiedams, vaisiams ir lapams suteikia nuo gelsvai rausvos ar raudonos spalvos iki violetinės ar tamsiai mėlynos.
Daugiausia antocianinų randama gėlių vainiklapiuose (aguonų, dedešvų) ir vaisiuose (vyšniose, šeivamedžių uogose). Šių pigmentų aptinkama pažiedėse, lapuose, lapkočiuose, šaknyse ir svogūnuose. Tai svarbiausia vandenyje tirpių augalinių pigmentų grupė.
Daugiausia jų yra Vitaceae (vynmediniai) ir Rosaceae (erškėtiniai) šeimų valgomuose augaluose – vynuogėse, vyšniose, slyvose, avietėse, braškėse, mėlynėse, obuoliuose, persikuose. Taip pat antocianin+ai randami ir Solanaceae (bulviniai) (baklažanai), Saxifragaceae (uolaskėliniai) (raudonieji ir juodieji serbentai), Cruciferae (kryžmažiedžiai) (raudonieji kopūstai) ir Ericaceae (erikiniai) (mėlynės, šilauogės, spanguolės) šeimų augaluose. Antocianinai pasižymi farmakologiniu aktyvumu.
Išskiriami šie pagrindiniai antocianinų poveikiai žmogaus organizmui: laisvuosius radikalus mažinantis, kolageną stabilizuojantis, priešvėžinis ir poveikis akims. Kolagenas yra baltymas, palaikantis kūno vientisumą, tai pagrindinė sausgyslių, raiščių ir kremzlių sudedamoji medžiaga.
Dr. Rita ASAKAVIČIŪTĖ, LAMMC Vokės filialo vyresnioji mokslo darbuotoja