Laivą bandė gesinti patys
Pranešimas apie gaisrą Minijos kaime Bendrajame pagalbos centre gautas tuoj po 21 valandos. Į įvykio vietą išsiųstos 3 Šilutės rajono ir viena Priekulės ugniagesių autocisternos, informacija perduota Greitosios pagalbos medikams.
Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos duomenimis, degė pramoginis 80 vietų keleivinis laivas „Forelle-Flicka“, kuris plukdydavo žmones iš Mingės į Neringą. Kilus gaisrui, laivas stovėjo prieplaukoje, keleivių jame nebuvo.
Iš pradžių laivo šeimininkai mėgino jį gesinti patys milteliniais gesintuvais, tad atvykus ugniagesiams ugnies plitimas jau buvo sustabdytas. Tačiau gesindamas laivą rankas ir kojas smarkiai apdegė vienas iš laivo savininkų 29-erių A. P. Suteikus pirmąją pagalbą vyras išvežtas gydyti į Klaipėdos universitetinę ligoninę.
Gaisras užgesintas 21.50 val. Išdegė laivo lubos, sienos ir durys, sudegė baro stalas, kondicionieriai, šaldytuvas, aprūko visos patalpos, susproginėjo langai.
Dėl ko įsiplieskė liepsnos aiškinosi ugniagesių ekspertai, jų išvada, kad laive užsidegė įjungtas plaunamas siurblys, kuriuo tuo metu ir dirbo nukentėjęs jaunas vyras. Liepsna greit persimetė ant kitų daiktų.
Laivas pagamintas prieš 60 metų, bet pernai buvo atnaujintas. Nuostoliai dar skaičiuojami.
Internautai piktinasi visų laivų būkle
Tuo tarpu internautai suskubo dalintis pastebėjimais, kad Nemuno deltoje poilsiautojai apskritai vežiojami techniškai netvarkingais laivais.
„Nemuno deltoje poilsiautojai vežiojami tokiais „grabais“, kad stebiesi, kaip tie laivai iš vis laikosi ant vandens. Matosi, kad, vaikantis greitų pinigų, jie prikelti iš laužynų, apdažyti ir plukdo žmones, keldami pavojų jų gyvybei. Įdomu, kur žiūri LTSA (Lietuvos transporto saugos administracija (aut. past.), leisdama tokius „grabus“ eksploatuoti? Ar reikia sulaukti didesnės nelaimės, kad staiga pamatytume akivaizdų aplaidumą?”, – komentavo vienas skaitytojų.
Liepsnos nusiaubė mišką
Antradienį, tuoj po 17 valandos didžiulis gaisras įsiplieskė Traksėdžiuose esančiame Rudynų miške. Saulėtą dieną sausame miške durpinga miško paklote ugnis plito ypač greit.
Iš miško kylančius dūmus pirmieji pastebėjo vietos gyventojai. Pranešę ugniagesiams žmonės patys suskubo ieškoti gaisro židinio, o į gaisravietę tuo metu išskubėjo gausios ugniagesių pajėgos iš Šilutės ir Priekulės – viso net 6 autocisternos. Suskubo ir patys miškininkai.
Šilutės PGT atstovas Arūnas Ališauskas sakė, kad gesinti liepsnas sparčiai ypač trukdė tai, kad nėjo privažiuoti iki gaisravietės, o ir vandens šaltinis buvo tik už 2 kilometrų. Tad ugniagesiams iki liepsnų teko tiesti 100 m vandens žarnas. Paskutinieji ugniagesiai gaisravietę paliko jau po vidurnakčio.
VMU Šilutės padalinio vyr. miškininkas Arimantas Jurjonas pasakojo, jog po gaisro nustatyti dėl ko jis kilo yra labai sudėtinga. Bet kokiu atveju pats miškas neužsidegė, tad labiausiai tikėtina priežastis – neatsargus žmogaus elgesys, galbūt net miške numesta nuorūka. Sausame miške ugnis plito neįtikėtinai greitai, bet į medžių viršūnes nepersimetė, tik sausuoliai degė ir kelių metrų aukštyje.
A. Jurjonas primena, kad šiuo sausu metu miškuose jau fiksuojama 4-oji gaisringumo klasė, o ir iki 5-osios trūksta visai nedaug. Tad miškininkai prašo be reikalo nebevaikščioti į miškus, nes net ir regis užgesinta nuorūka ilgai smilksta paklotėje ir gali sukelti gaisrą.
Degė ir žolė
Sekmadienį Šilutės PGT vyrams teko gesinti ir Verdainėje dviejose vietose padegtą žolę, dar vienas toks iškvietimas pirmadienį gautas iš Macikų kaimo. Šilutės PGT specialistas A. Ališauskas sako, kad žolės degintojų pastaruoju metu yra gerokai sumažėję, tad tokie iškvietimai jau nebėra labai dažni.
„Džiugina tai, kad žmonės tapo sąmoningesni, supranta, kad degindami žolę daro didžiulę žalą ne tik gamtai, bet gali nesunkiai prisišaukti ir rimtesnę nelaimę – apdegti patys ar supleškinti savo ar kaimynų namus“, – sakė specialistas.
