Ilgą kelią nuvažiavusios moterys pasigedo valdžios atstovų dėmesio, ir visgi tikisi, kad galbūt padėtis Lietuvoje pagerės. Anot jų, svarbu ne tik didinti baudas, bet ir keisti įstatymus gyvūnų naudai.
Pasigedo valdžios dėmesio
Penktadienio popietę netoli Seimo susirinko gausus būrys gyvūnų teisų gynėjų, gyvūnų augintojų, pasipiktinusių pastaruoju metu visuomenę krėtusiais skandalais dėl nelegalių gyvūnų veisyklų, daugyklų, apie kurias pranešė aktyvūs piliečiai.
Mitingo dalyvius lydėjo ir geriausi jų draugai – šunys. Keturkojai, panašu, džiaugėsi renginiu, mielai bendravo tarpusavyje. Tuo metu jų šeimininkai siekė atkreipti dėmesį į nelegaliose veisyklose kenčiančius gyvūnus bei ieškojo dėl to kaltų.
Šiame būryje buvo ir dvi šilutiškės – Rimutė Vismantienė ir Daiva Jankauskaitė, penktadienį metusios savo darbus ir važiavusios atstovauti skriaudžiamus gyvūnus. Gyvūnų prieglaudos „Šilutės beglobiai“ įkūrėja R. Vismantienė neslepia, kad kvietė važiuoti ir daugiau žmonių, bet niekas nepanoro. Apmaudu jai ir dėl to, kad pasikalbėti su mitingo dalyviais atėjo tik dvi Seimo narės. Šilutiškei keista, kad dauguma seimūnų, matydami situaciją dėl gyvūnų, nesiima jokių veiksmų.
„Negi jie akli, negirdi? Kodėl žmonės turi eiti streikuoti, mitinguoti, važiuoti, kad jiems pasakyti? Kodėl jie patys nerenka parašų, nieko nedaro“, – stebisi ji.
Visgi šilutiškė džiaugiasi, kad po visų sukrečiančių įvykių Lietuvoje labiau neprižiūrimais gyvūnais pradėjo domėtis Šilutės policija bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šilutės skyrius. Anksčiau, pasak jos, dėmesio iš šių institucijų būdavo kur kas mažiau. „Gyvūnai negali kalbėti. Mes turime būti jų balsas ir būsime – iki galo!“, – sako R. Vismantienė.
Dovanoja neatsakingai
Mitingo dalyviai ragino politikus kuo greičiau padidinti baudas už žiaurų elgesį su gyvūnais, kad jos siektų ne 15, ne 20 eurų, bet keturženkles sumas Visgi Rimutė įžvelgia ir daugiau gilių problemų.
„Baudos ne tiek aktualu, reikia, kad keistųsi įstatymai gyvūnų naudai. Reikia, kad žmonės susivoktų, jog gyvūnai negali būti kankinami, rišami prie būdų. Žmonės turi atskirti, kuriam šuniui vieta namuose, o kuriam lauke. Dėl ženklinimo problema didžiulė, taip pat dėl skiepijimo, atsakingo dovanojimo“, – kitas bėdas pastebi „Šilutės beglobių“ vadovė.
Anot jos, dovanojant gyvūną reikėtų matyti informaciją, kaip žmogus gyvena, ar jis nėra žiauriai elgęsis su gyvūnais. Pavyzdžiui, Anglijoje pasidomima, kaip būsimas gyvūno šeimininkas gyvena, ar jam galima laikyti šunį ar katę, netgi žuveles.
Šilutėje nėra tokių baisių veisyklų, kaip Kretingoje, Kėdainiuose, Švenčionyse. Pasak Rimutės, yra vienas kitas žmogus, kuris sukergia kalytę, kad ši atsivestų šuniukų. Visgi ir taip dauginti šunis nereikėtų, nes padovanoti šuniukai dažnai atsiduria gatvėje.
Buvo atvejis Švėkšnoje, kai moteris išdovanojo keturis šuniukus, vėliau R. Vismantienė juos surinko iš gatvės jau išmestus. Kalės savininkei ji pateikė pretenziją, tačiau įrodyti, kad šuniukai buvo jos, negalėjo, nes Lietuvoje neprivalu „čipuoti“, skiepyti gyvūnų.
Šioje vietoje Rimutė įžvelgia neteisybę, nes dovanodama gyvūnus iš prieglaudos, privalo juos paskiepyti, paženklinti, kitaip būtų skiriama bauda. „Kodėl žmonės gali dovanoti gyvūnus, jais tinkamai nepasirūpinę, o prieglaudos – ne?“ – klausia ji.
ir Šilutės prieglaudą remiančių moterų.
Šunis supančiojo virvėmis
„Šilutės naujienos“ yra aprašiusios ne vieną žiauraus elgesio su gyvūnais atvejį: gyvūnai ir maišuose buvo skandinami, ir badu marinami, ir laikomi uždaryti tamsoje, ėdė pašvinkusias kruopas ir lakė pažaliavusį vandenį.
Ketvirtadienį Rimutė važiavo į jai gerai žinomą sodybą Švėkšnos seniūnijoje, kur jau ne pirmą kartą rado neprižiūrimą šunį. Moteris pasakojo, kad šeimininkas šuniukus virvėmis pririša prie ardomų mašinų, arba suriša po du ir paleidžia lakstyti. Šunys bėga, keleto metrų ilgio virvės velkasi žeme, jei kažkur užkliūva – gyvūnas sustoja… Dar anksčiau vieną šunį žmonės rado apsivyniojusį miške aplink krūmus, gerai kad laiku išgelbėjo. Kitu du surišti šuniukai vaikščiojo po kiemą, juos kankino į kaklus įsirėžusi virvė, jie neturėjo nei būdos, nei normalaus maisto.
Kodėl šeimininkas juos taip supančioja, nežinia. Anksčiau iš šio žmogaus yra išgelbėti 6 šunys, tačiau ketvirtadienį R. Vismantienei gyvūno jis neatidavė. Pirmadienį sodyboje žadėjo apsilankyti policija ir VMVT atstovai.
Rimutė viliasi, kad ateis tokia diena, kai žmonės, kurie nesirūpina gyvūnais, tiesiog nebegalės jų turėti.
