Pagrindiniu naujovių taikiniu šiuo metu rajone numatyta Katyčių pagrindinė mokykla, kurioje dar šiais mokslo metais mokosi 77 mokiniai. Dėl per mažo mokinių skaičiaus Katyčių mokykloje yra jungtinės 5-6 ir 7-8 klasės. Taip pat sujungtos ir pradinukų 2 ir 4 klasės, nes abiejose susirinko po 6 mokinius.
Sprendžiant tokią keblią katytiškių mokyklos situaciją, siūloma šią mokyklą prijungti prie Vainuto gimnazijos ir padaryti jos skyriumi.
Katyčių mokykla taptų skyriumi
Trumpai tariant, Vyriausybės priimtas švietimo sistemos tinklo pertvarkymas orientuotas į prielaidas pagerinti kokybiško bendrojo ugdymo prieinamumą, sumažinti atskirtį tarp skirtingų socialinių grupių žmonių, stiprinti mokyklų tinklą ir efektyviau naudoti mokymo lėšas.
Rajono tarybos komitetų nariams pristatydama sprendimo projektą, Švietimo ir kultūros skyriaus vedėja Dainora Butvydienė sakė, kad prieš jį rengiant buvo atlikta rajono švietimo būklės analizė. 2021–2022 m. m. rajone yra 5 gimnazijos, 1 jaunimo ir suaugusiųjų mokymo centras, turintis gimnazijos statusą, 1 progimnazija, 7 pagrindinės, du bendrojo ugdymo mokyklų skyriai, 1 mokykla-darželis, 1 specialioji mokykla, 1 pradinė. Iš viso mokosi 4 394 mokiniai.
Anot D. Butvydienės, mokinių skaičius rajone mažėja nežymiai, tačiau kai kuriose kaimiškosiose pagrindinėse mokyklose jau trūksta mokinių sudaryti klasių komplektus. Dėl aiškių priežasčių planuojama nuo 2022 m. rugpjūčio 31 d. Katyčių pagrindinę mokyklą prijungti prie Vainuto gimnazijos, taip ši mokykla taptų šios gimnazijos skyriumi. Katyčių skyriuje nebūtų komplektuojamos pagrindinio ugdymo klasės, į kurias susirinktų mažiau negu 8 mokiniai.
Kodėl pasirinktas Vainutas?
Suskaičiuota, kad reorganizavus Katyčių pagrindinę mokyklą, sumažėtų tuščių mokymosi vietų, taip būtų racionaliau panaudojamos lėšos ugdymo sąlygoms gerinti. Be to, sumažėtų ir administravimui skiriamos lėšos.
Anot rajono mero Vytauto Laurinaičio, po pertvarkos Katyčių skyriuje nebereikės direktoriaus. Ši situacija, vertinant Katyčius, tikrai nebus labai skausminga, nes, kaip teigė meras, šiaip ar taip, šiemet Katyčių pagrindinės mokyklos direktorius Algirdas Plaipa sulauks tinkamo amžiaus, kad galėtų išeiti į užtarnautą poilsį.
Socialinių reikalų komitete kilo bene daugiausia diskusijų dėl švietimo tinklo rajone pertvarkos. Komiteto narys Algirdas Gečas paklausė, kodėl buvo nuspręsta Katyčių pagrindinę mokyklą prijungti prie Vainuto, o ne prie geografiškai artimesnės Žemaičių Naumiesčio gimnazijos. Nuo Katyčių iki Žemaičių Naumiesčio kelias ne tik keliais kilometrais trumpesnis, bet ir asfaltuotas. Taigi, prijungus Katyčių mokyklą prie Vainuto, katytiškių vaikai turės dardėti žvyrkeliu.
Anot mero V. Laurinaičio, nėra didelio skirtumo, koks kelias – žvyrkelis ar asfaltas. Jam antrino Švietimo ir kultūros skyriaus vedėja D. Butvydienė sakydama, kad buvo organizuoti net keli susirinkimai tiek su Katyčių mokyklos pedagogais ir administracija, tiek su bendruomene. Galiausiai nuspręsta, kad Vainuto gimnazijoje vykdomos švietimo programos yra artimesnės Katyčių mokyklai.
Be to, buvo sutarta ir pažadėta, kad visiems katytiškių vaikams, ketinantiems mokytis Vainute, bus suorganizuotas pavėžėjimas. Anot mero V. Laurinaičio, jei reikės, tai mokykliniams autobusams bus sudaryti net du grafikai.
Tačiau, jei katytiškiai per vasarą sugebės „išspręsti užduotį“, kurią uždavė savivaldybės administracija, ir surinks tinkamą skaičių vaikų į klases – ne mažiau, kaip po 8, tai visko gali būti, kad nė viena klasė Katyčių pagrindinėje nedings ir mokiniams nereikės važiuoti į Vainutą.
Pertvarkomoje Katyčių mokykloje mokytojams dalykininkams sumažėja darbo krūvis. Mokytojams bus siūlomas darbas kitose mokyklose, bus sudaryta galimybė ir pasitraukti iš darbo pagal optimizavimo programą.
Laukia vis nauji iššūkiai
Anot Socialinių reikalų komiteto nario A. Gečo, panašu, kad įgyvendinama visoje Lietuvoje švietimo tinklo sistemos reforma gali paveikti visas mokyklas, ne tik Katyčių. Pagal numatytas rekomendacijas, gimnazijos statusą turinčiose miesto mokyklose turės būti keturios III–IV paralelės klasės, o kaimiškose gimnazijose – bent dvi. Tai – didžiulis iššūkis, anot A. Gečo. Tačiau svarstant šį diskusijoje iškilusį klausimą, su viltimi prakalbo meras V. Laurinaitis. Anot jo, galbūt apskritai rajono mokyklų išlikimo klausimą padės „išspręsti“ šiuo metu nuo karo bėgantys ir atvykstantys ukrainiečiai. Šiuo metu yra žinoma, kad tarp atvykusių ir apsigyvenusių rajone ukrainiečių yra 128 vaikai. Iš jų 17 jau lanko Šilutės miesto ikimokyklines įstaigas, 4 laukia, kada pateks į Rusnės ikimokyklinę įstaigą.
Dar keli jau lanko kitose kaimiškose vietovėse esančius vaikų darželius. Taip pat šiuo metu yra pateikti 74 prašymai, kad ukrainiečių vaikai galėtų lankyti rajono švietimo įstaigas.
Be to, kasdien šis nuo karo bėgančių ir mūsų krašte apsigyvenančių ukrainiečių skaičius vis auga.
Rašyti atsakymą