Šeštadienio vėlyvą rytą savo gimtąją kalbą mylintys lietuviai skubėjo į savo miestų mokyklas, savivaldybes ar tiesiog su rašikliu rankose ir švariu popieriaus lapu sėdo prie radijo imtuvo.
Taip savaitgalį visus piliečius išjudino Nacionalinis lietuvių kalbos diktantas.
Į sujudimą įsijungė ir šilutiškiai: Šilutės rajono savivaldybės salėje, kur ankstesniais metais norą rašyti diktantą pareikšdavo iki 20 žmonių, šįmet susėdo net 46!
Susidomėjimas auga ir vienija tautą
Nacionalinis lietuvių kalbos diktantas Lietuvoje surengtas septintą kartą. Šįkart dalyviai rašė rašytojos Giedros Radvilavičiūtės sukurtą tekstą „Skrydis“, kurį skaitė LRT žinių vedėjas Marijus Žiedas.
Diktanto rašyti namuose nenorėję, dėl raštingiausiojo vardo konkuruoti troškę lietuviai skubėjo į savo miesto savivaldybes, mokyklas ir Lietuvos ambasadas užsienyje.
Meilę gimtąjai kalbai skatinančio diktanto organizatoriai džiaugėsi, jog šįmet rašyti užsiregistravo daugiau dalyvių nei pernai. Tai įrodo, jog susidomėjimas diktantu auga.
Taip pat tai vienija tautą – organizatoriai per radiją sveikino Amerikos lietuvius, kurie žadėjo keltis viduryje nakties ir rašyti kartu su savo kraštiečiais.
Susirinko trigubai daugiau šilutiškių
Į Šilutės rajono savivaldybės salę šįmet rašyti diktanto susirinko rekordinis skaičius šilutiškių – jų buvo 46.
Anksčiau čia net 20 kraštiečių nesusirinkdavo – pavyzdžiui, pernai jų buvo 13.
Patys mažiausieji diktanto dalyviai Šilutėje – tai keturi pirmosios klasės mokslus kremtantys, tik neseniai rašyti išmokę vaikai.
Kai kurie mokinukai prieš diktantą prisipažino jaučiantys jaudulį, o kai kurie jautėsi itin drąsiai: pavyzdžiui, šeštokas Irmantas savo jėgas diktante išbando jau antrąjį kartą.
Nors moksleiviai sakė, kad dalyvauti šiame konkurse jiems pasiūlė mokytojos, tačiau kartu jie tvirtino, kad patys to norėjo, atėjo niekieno nepriverčiami.
Diktantą rašyti atvykusius gyventojus pasveikino ir tvarką prižiūrėjo Savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Vida Kubaitienė ir vyriausioji specialistė – kalbos tvarkytoja Vita Stulgienė.
Specialistės neabejojo, kad kiekvienas atėjusysis – tikras savo šalies patriotas.
Skirtingų amžiaus grupių – skirtingi rašybos sunkumai
Diktanto tekstas „Skrydis“ šilutiškiams pasirodė nelabai lengvas: jaunieji dalyviai suko galvas dėl skyrybos, vyresnieji – dėl rašybos.
Taip pat mažieji skundėsi nespėję rašyti pagal greitą M.Žiedo skaitymo tempą.
Viena mergina prisipažino, kad grįžusi namo pirmiausia peržvelgs žodyną – išsiaiškins, kaip rašomas žodis „yris“.
Kiti dūsavo, kad tekste buvo nemažai žodžių su nosinėmis raidėmis šaknyse ar priešdėliuose: „pažįstamas“, „sąnariai“, „nuogąstauti“ ir kt.
Daugiausia vyresniems diktanto dalyviams diskusijų sukėlė saldainių pavadinimas – „Šokoladinis Mocartas“. Dar ilgai po rašymo jie diskutavo tarpusavyje, ar „Mocartas“ rašomas didžiąja raide, ar tai pavadinimas, kurį reikėjo rašyti kabutėse ir pan.
Pasitikrinti, ar teisingai parašė diktantą, dalyviai galės vasario 25 dieną – tuomet bus paskelbtas diktanto tekstas.
Dėl raštingiausiojo vardo diktante varžomasi keliose kategorijose – raštingiausio moksleivio, suaugusiojo ir užsienio lietuvio.
Lituanistai, eikit namo!
Rašant diktantą Šilutėje neapsieita be nesusipratimų.
Rašantieji platesne rašysena greitai pritrūko vietos lape. O lapų organizatoriai turėjo tik po vieną kiekvienam dalyviui… Komisijos narės greitai išdalijo prie savęs turėtus baltus lapus, bet ir jų ne visiems užteko. Tad teko ieškoti, iš kur dar gauti švarių lapų…
Laukusieji nebežinojo, kur berašyti – atsivertę savikopijuojančius lapus rašė ant jų kitos pusės, spaudė raides kaip tik galėjo…
Nors dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, tačiau kiekvienas dalyvis, pasidžiaugęs organizatorių dovanotais gražiais rašikliais, tuoj nusivylė: pasirodo, jų grožis neprilygo funkcijoms – jie tiesiog buvo uždžiūvę.
Teisingumo ministerijos, Akademinės kredito unijos ir Konstitucijos egzamino užrašais paženklintais rašikliais norint parašyti kokią raidę, reikėjo vos ne lapą perplėšti spaudžiant ar kelis kartus apvesti tą patį žodį, norint, jog egzamino tikrintojai pamatytų tekstą.
Diktanto taisyklėse nurodyta, kad lituanistai dalyvauti konkurse negali. Tačiau niekas jiems nedraudė pasitikrinti savo žinias rašant patiems, tik nesiunčiant teksto tikrintojams.
Tačiau Šilutėje lituanistai įsitikino, kad geriau būtų rašę vieni namuose, o ne smagioje patriotiškai nusiteikusioje kompanijoje kartu su kitais kraštiečiais. Mat, pasak Savivaldybės kalbos tvarkytojos V.Stulgienės, jie be reikalo užėmė vietą salėje…
Daugiau nuotraukų Facebook albume.
DIKTANTAS
Giedra Radvilavičiūtė
Skrydis
Kai lėktuvas atplyšta nuo tako, užplūsta dvilypis jausmas. Knieti žvilgterti į debesis iš Dievo pusės, bet kartu imu ilgėtis paliktųjų namuose ir aplink. Dingteli, kad Lietuvoje esu visa, o svetur būna tik mano dalys:(–) gestai, žingsniai, žodžiai. Juos svetima kalba tariu stingstančiu liežuviu. Pro apskritą langelį matau kandies dydžio lėktuvą, tolstantį kita kryptimi,(– / ,– ) turbūt ne į Austriją.
Kai kitą dieną Vienos bibliotekoje pamačiau vyšnines vertėjo kelnes ir geltonąjį jo šalį, besivelkantį prieky traukiamo lagamino, pilno išverstų knygų, supratau, kad kruopščiai planuotas literatūros vakaras neįvyks. Ir aš, ir visą laiką tylįs kitas rašytojas nedrįsom skaityti savo kūrinių vokiškai. Nuogąstavom be pagrindo. Juk net hegzametru apie būrus rašęs Donelaitis yra prabilęs vokiškai, čekiškai, ispaniškai, net armėniškai. Vis dėlto neįsivaizduoju, kaip, pavyzdžiui, reikėtų išversti žemaitiškai nuo vaikystės pažįstamą sakinį(:) „Ratas ant ašies braškėdamas sukosi sunkiai.“ Vertėjas(,) suvokdamas mūsų išgąstį(,) metė aukštyn eurą. Jei iškristų skaičius, turėčiau išdrįsti skaityti aš, o(,) jei pasirodytų ženklas, tai pradėtų rašytojas. Švystelėta iki lubų(,) moneta žemyn nenukrito. Metėm antrąją, bet nesugrįžo ir toji. Tada(,) spragteldamas pats(,) vertėjo lagaminas prasižiojo(,) ir iš jo stryktelėjo dvylika ilgaausių triušių užsagstytomis raudono aksomo liemenėmis. Didžiausias iš jų, matyt, lagamino lyderis, net neišvyniojęs popierėlio(,) triauškė šokoladinį mocartą*. Sumišęs vertėjas netikėtai ryžtingai užtraukė ariją iš Vagnerio operos „Dievų žūtis“. Žiūrovai pakilo(,) plojimais pritardami, tačiau mes trys žinojom, kad po tokio cirko austrai mūsų čia nebekvies.
Skrisdama lėktuvu atgal(,) mąsčiau, ko man trūksta, kad pasijusčiau kalėdiškai laiminga.(?) Aišku, kad savo žemės ir ne mažiau stulbinamų jos stebuklų. Sąnariai, Austrijoj virtę šokoladiniais, Vilniuje vėl pasidaro iš molio. Baisiausias peršalimo ligas čia galima išsigydyti čiobreliais, liepžiedžiais ir avietėm. Daugybė žmonių be atlygio kasmet čia sėda rašyti diktanto,(–) neišsigąsta ilgųjų balsių terorizmo, įvardžiuotinių būdvardžių spąstų ir kablelių liūties. O Kaune yra baseinas, kurį galingais yriais vis pamatuoja greičiausia planetos plaukikė. Argi ne keista? Juk(,) pasirinkdama didžiųjų šalių vandenis(,) iki gyvenimo pabaigos šokoladinio mocarto* ji galėtų atsikąsti kasdien.
* Galimi trys rašybos variantai:
<…> triauškė šokoladinį mocartą
<…> triauškė šokoladinį „Mocartą“
<…> triauškė šokoladinį „mocartą“.